Tai buvo nedidelė poros nuotrauka kartu – manoma, kad ji daryta Maltoje – kurią ji nešiojosi kartu su viena iš princo baltų nosinių. Sala buvo ypatinga vieta tiek Karalienei, tiek Philipui.
Nors neatskleidžiama, kokią nuotrauką Jos Didenybė pasirinko savo daugiau nei 70 metų trukusiai santuokai paminėti, plačiai žinoma, kad pirmieji metai porai buvo vieni laimingiausių, rašo dailymail.co.uk.
Kai tuometė princesė Elizabeth ir Philipas Mountbatten susituokė 1947-aisiais, pokariu Didžiojoje Britanijoje smarkiai trūko degalų ir nutrūkdavo elektros tiekimas, siaučiant stiprioms pūgoms ir esant minusinei temperatūrai.
Labai lauktos vestuvės buvo džiaugsmingas atotrūkis ir sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio. Laiške savo pusseserei ir ilgametei draugei Margaret Rhodes Karalienė apie savo, kaip jaunavedžių gyvenimą, pasakė: „Esu palaimintai laiminga, jei to nežinojote, ir man patinka būti ištekėjusiai už geriausio ir gražiausio žmogaus pasaulyje“.
Po vestuvių pora pirmąją naktį praleido Philipo dėdės hercogo Mountbatten namuose Brodlandse. Ten jų tykojo spauda ir visuomenė. Likusiam medaus mėnesiui pora išvyko į Balmoral dvarą – tai buvo daug ramesnis gyvenimas.
Apsigyveno Maltoje
Kai jaunavedžiai Philipas ir Karalienė persikėlė į Maltą, 1949-1951 metais jie gyveno Villa Guardamangia, sostinės Valetos pakraštyje, o princas ten buvo dislokuotas karinio jūrų laivyno karininkas. Vėliau Karalienė tai apibūdino kaip vieną geriausių savo gyvenimo laikotarpių, nes tai buvo vienintelis kartas, kai ji galėjo gyventi „normaliai“.
Pora dažnai lankydavosi Maltoje, įskaitant 60-ąsias vestuvių metines 2007 metais. „Heritage Malta“ – šalies nacionalinė muziejų, konservavimo praktikos ir kultūros paveldo agentūra – šiuo metu pradeda pirminį XVIII a. vidurio Villa Guardamangia, kurią įsigijo praėjusių metų birželį, atkūrimo etapą, suteikdama jai ankstesnę šlovę.
„Heritage Malta“ vadovas Kenneth Gambin sakė, kad po Philipo mirties salą apėmė „liūdesys“. „Jis prisimenamas su meile, nes visi žino, kad Malta jo širdyje užėmė ypatingą vietą. Žmonės lieka prie jo prisirišę, nes žino, kaip maloniai jis prisimindavo Maltą. Jis pasinaudodavo kiekviena proga kad galėtų čia vėl atvykti“.
Philipo ir jo žmonos viešnagė Maltoje jiems suteikė vienintelį tikrąjį eilinės sutuoktinių poros gyvenimo skonį prieš Karalienei įžengiant į sostą.
Jie galėjo laisvai mėgautis vakarėliais, iškylomis ir laivelių ekspedicijomis, o princesė net pirmą kartą galėjo lankytis kirpyklose.
Kenneth Gambin sakė, kad kunigaikščiui patiko žaisti polo, o pora „labai taikiai, draugiškai bendravo“ su vietiniais maltiečiais, kai nuomojosi 18 kambarių vilą.
„Tai buvo jų namai Maltoje ir per tuos porą metų Philipas ir Elizabeth teigė tai buvus viena laimingiausių akimirkų gyvenime, nes galėjo gyventi privatų šeimos gyvenimą“, – sakė jis.
„Elzabeth dar nebuvo Karalienė, todėl galėjo sau leisti gyventi įprastą gyvenimą.Tikriausiai jiems labiausiai patiko tai, kad jie galėjo būti savimi, per daug nesijaudindami dėl oficialių reikalų, jų nepersekiojo žurnalistai. Prieš 70 metų Malta buvo „tyli vieta“, – aiškino Kenneth Gambin ir pridūrė: „Gyventojų skaičius buvo mažas, buvo daug kaimo vietovių, ekonomika buvo glaudžiai susijusi su Britų imperija ‒ Malta vis dar buvo britų kolonija. Tai buvo saugi vieta, nes ten buvo Karališkojo laivyno veiklos centras“.
Komentuodamas santykius su vietos gyventojais, ponas Gambin sakė: „Visi pasakoja, kad santykiai visada buvo labai draugiški. Yra liudininkų, kurie sako, kad kai kartais princesei Elizabeth ko nors prireikdavo, ji tiesiog nueidavo ir nusipirkdavo“.
Būsimoji Karalienė keliaudavo tarp salos ir Anglijos, kur jaunas Velso princas liko su savo seneliais, o ji 1950 metais kuriam laikui paliko Maltą ‒ gimė princesė Anne. Karalienė kalbėjo apie savo „gilią meilę“ šaliai, kurią kadaise vadino namais.
Primena laimingas dienas
2015-aisiais būdama Maltoje, ji pasakė: „Apsilankymas Maltoje man visada yra ypatingas. Prisimenu laimingas dienas su princu Philipu, kai susituokėme“.
Tuometinė Maltos prezidentė Marie Louise Coleiro Karalienei ir kunigaikščiui jų vizito metu padovanojo Villa Guardamangia akvarelę. Per pamaldas, skirtas pagerbti princo Philipo gyvenimą, Karalienė nusišluostė ašaras ir pagarbiai nulenkė galvą, išlydėdama vyro karstą į paskutinę kelionę.
Vyriausias poros sūnus princas Charlesas verkė, sekdamas paskui karstą į bažnyčią. Liūdėjo visi karališkieji asmenys.
Kaip įprasta, Karalienės rankinę gamino britų prekės ženklas Launer, kuriam karališkoji teisė suteikta 1968-aisiais. Monarchė turi apie 200 skirtingų stilių ir spalvų rankinių, atitinkančių jos aprangą. Rankinėse ji nešiojasi jai brangius daiktus, įskaitant, kaip pranešama, vaikų ir anūkų dovanotus „sėkmės pakabučius“. Bet, turbūt, nė vienas nebus reikšmingesnis, nei nuoširdesnis už tai, ką ji rankinėje nešėsi atsisveikindama su vyru.
Segėjo ypatingą sagę
Per savo vyro laidotuves, Covid-19 karantino metu, sielvarto apimta monarchė greta savo pasirinkto baltų lelijų, mažų baltų rožių ir baltų frezijų vainiko paliko Philipui asmeninę, ranka rašytą žinutę. Nuotraukose matosi, kad žinutė užrašyta ant oficialios Bakingamo rūmų kortelės. Raštelio turinio Bakingemo rūmai neatskleidė. Panašu, kad raštelis buvo jos Didenybės atsisveikinimo dovana savo sutuoktiniui, jos „stiprybei ir paramai“.
Ceremonijoje ji segėjo paveldėtą deimantinę Ričmondo sagę – 1893 metais Ričmondo miesto dovaną jos senelei Karalienei Marijai vestuvių su būsimuoju Karaliumi George V proga.
Ant Edinburgo hercogo karsto buvo padėtas kardas, kepurė ir gėlių vainikas su žmonos ranka rašytu rašteliu, o pats karstas buvo vežamas žaliu Land Rover Defender katafalku, saugant šimtams ginkluotų darbuotojų. Po aštuonių minučių procesijos ir 50 minučių pamaldų jo karstas buvo nuleistas į Karališkąjį skliautą. Raudą sugrojo vienišas Škotijos karališkojo pulko dūdininkas, o konkrečiu Edinburgo kunigaikščio prašymu karališkųjų jūrų pėstininkų trimitininkais atliko „The Last Post“.
Kenterberio arkivyskupas Justin Welby paskelbė palaiminimą, tada 30 karališkosios šeimos gedinčiųjų asmenų tyliai sėdo į automobilius ir grįžo atgal į pilį. Harry ir Williamas nusprendė grįžti atgal su Kate ir buvo pastebėti besišypsantys bei linksmai besikalbantys, kai pirmą kartą susitiko po vienerių metų.
Karalienė atvyko į laidotuves, skambant valstybės himnui, o jos karališkasis „Bentley“ stabtelėjo prie mylimo vyro karsto trumpai apmąstymų akimirkai. Dundant patrankoms ir skambant varpams kunigaikščio garbei, monarchė šluostėsi ašaras.
Tada jos Didenybė su rūmų dama Susan Hussey buvo nuvežta į Šv. Jurgio koplyčią. Ji sėdėjo viena bažnyčios priekyje, paskelbus nacionalinę tylos minutę, ji atsistojo ir nulenkė galvą. Princo Philipo karstą sekė karališkoji procesija, kurios priekyje ėjo Philipo vaikai ‒ princas Charlesas, princesė Anne, princas Andrew ir princas Edwardas. Anūkai, įskaitant princą Williamą ir princą Harry, sekė paskui juos. Tarp brolių ėjo jų pusbrolis Peteris Phillipsas, laikomas jų „taikdariu“.
Visi gedintieji įėjo į istorinę gotikinę koplyčią nesikalbėdami tarpusavyje. Tačiau vėliau, grįždami į pilį, broliai šnekučiavosi, o Kate ėjo atsilikusi, leisdama jiems pabendrauti vieniems.
Karalienė nusprendė, kad jokie karališkieji asmenys neturėtų dėvėti karinės uniformos, kai princas Andrew panoro vilkėti admirolo uniformą, o princas Harry buvo netekęs karinio titulo. Tačiau jiems buvo leista prisisegti medalius. Andrew išvažiavo praėjus maždaug valandai po laidotuvių.
