Dauguma žmonių bijo pasenti. Vieni – dėl to, kad bus fiziškai negražūs, kiti dėl gausėjančių sveikatos sutrikimų, dar kiti – dėl to, kad nežino, kas ta senatvė ir ko iš jos tikėtis.
Pateikiame keletą teiginių, kurie apibrėžia senatvės sąvoką. Ar tai tiesa – spręsti jums, tačiau palyginkite savo samprotavimus su pateikiamomis mokslininkų įžvalgomis.
Nėra tokių požymių, kurie leistų numatyti, kaip žmogus sens.
Mokslininkai teigia ką kitą. Jau apie trisdešimtuosius gyvenimo metus iš žmogaus temperamento ir nuostatų galima numatyti, koks jis bus septyniasdešimtmetis. Depresija, savigrauža, nesaugumo jausmas niekur nedings. Todėl būtina šias problemas spręsti dar jaunam, jei norite jaustis geriau senatvėje.
Žmonės, mokantys įteiginėti save ir apsiginti, būdami vyresnio amžiaus, lengviau prisitaiko už tuos, kurie linkę paklusti.
Kaip bebūtų keista ir morališkai neteisinga, tačiau brandžiai pasensta tie žmonės, kurie yra šiek tiek stačiokai. Mokėjimas kovoti už save ir savitaiga tiesus kelias išgyventi senatvės sunkumus.
Vyresni žmonės dažniausiai praranda atmintį dėl kokios nors fizinės negalios.
Netiesa, kad su amžiumi silpsta mūsų atmintis, tai priklauso nuo jos lavinimo, mokėjimo susikaupti ir kitų veiksnių. Mokslininkai teigia, kad atmintis dažnai yra prarandama dėl depresijos. Taigi, matydami pagyvenusi žmogų, nemanykite, kad jis pamiršo, ką jūs padarėte praėjusią vasarą.
Sendamas žmogus kenčia fizinius skausmus, ir vis mažiau dalykų jį domina gyvenime.
O tai vadinama negatyviu mąstymu. Kuo žmogus vyresnis, tuo lengviau jis pakelia skausmą. Įrodyta mokslininkų. Vis daugiau randame įrodymų, kad nuobodžiauti yra linkusi mūsų jaunoji karta, kuri vis ieško užsiėmimų ir neturi, ką veikti. Svarbiausiai išsaugoti gyvenimo džiaugsmą ir smalsumą.
Altruizmas laiduoja geresnę senatvę.
Tiesa ta, kad žmonės padėdami kitiems žmonėms jaučiasi vis dar reikalingi ir atliekantys „visuomenei naudingą darbą“. Todėl nenuostabu, kad vyresni žmonės, užsiimantys visuomeninėmis pareigomis, dažniau jaučiasi laimingi.
Vyresniems žmonėms psichiatras mažai kuo tegali padėti.
Yra toks vienas pavyzdys iš gyvenimo: vienas kaimo gydytojas savo kaimo bobutėms, ateinančioms pas jį jau ketvirtą kartą ir sakančioms „man šie vaistai nepadeda“, sako „Išrašau kitus. Jei nepadės, tuomet jau niekas nepadės.“ Ir bobutėms vaistai padeda. Daugelis pagyvenusių žmonių yra lankstūs, gyvybingi ir imlūs, todėl gydymo rezultatai dažnai būna teigiami.
Tarp chronologinio ir biologinio amžiaus praktiškai nėra skirtumo.
Fiziologinio kūno senėjimo greitis sąlygojamas tokių faktorių, kaip maistas, sportavimas, fizinis aktyvumas. O fiziškai aktyvūs žmonės nesusensta taip greitai, kaip tie, kurie visiškai nesportuoja. Jei tinkamai atliksite pratimus, jūs galite padidinti savo raumenų masę netgi būdamas devyniasdešimtmetis.
Ar vis dar bijote pasenti?
