Seimo liberalas Algis Kašėta ragina prezidentą artimiausiu metu sušaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį ir aptarti Rusijos sprendimą sustabdyti dalyvavimą Įprastinės ginkluotės Europoje (ĮGES) sutartyje
"Nors Rusija tikina, jog neplanuoja jokios didelio masto karinių pajėgumų, nukreiptų į Vakarus, dislokacijos, tačiau sutarties sustabdymas Lietuvai reiškia, kad bus gali būti pažeisti sutartimi nustatomi tankų, sunkiosios artilerijos, karinių lėktuvų, taip pat karinių pajėgų, dislokuotų regione (Karaliaučiaus srityje ir prie Rytinių Rusijos sienų) skaičių limitai", - rašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas A.Kašėta trečiadienį išplatintame pareiškime.
Sutartis, be kita ko, riboja, kiek pajėgų Rusija gali turėti jos europinėje dalyje - taigi, kiek tankų ir kareivių gali dislokuoti ir Lietuvos pašonėje.
Pažymėjęs, kad Rusijos pasitraukimas iš ĮGES gali pakeisti geopolitinę situaciją regione, A.Kašėta ragina prezidentą artimiausiu metu sušaukti VGT posėdį, kuriame būtų aptarti "po tokio Rusijos vienašališko sprendimo atsiradę nauji rizikos veiksniai ir grėsmės šalies saugumui bei jam stiprinti reikalingos priemonės".
Trečiadienio naktį įsigaliojo Rusijos paskelbtas moratoriumas dalyvavimui Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje.
Lietuva ne kartą reiškė susirūpinimą dėl tokio Rusijos sprendimo.
1992 metais įsigaliojusi ĮGES yra vienas iš svarbiausių po šaltojo karo pabaigos sudarytų susitarimų Europoje. Šia sutartimi apribojamas tankų ir karinių pajėgų dislokavimas NATO ir buvusios Varšuvos sutarties valstybių teritorijose Rytų Europoje bei numato priemones, skirtas pasitikėjimui stiprinti, skaidrumui ir bendradarbiavimui tarp sutarties dalyvių garantuoti.
1999 metais Stambule buvo patvirtintas naujas sutarties variantas, numatantis, kad nuo šiol
bus apskaitinėjama ne karinių blokų, kaip buvo anksčiau, o kiekvienos atskiros valstybės dalyvės ginkluotė.
Naują ĮGES versiją ratifikavo tik Rusija, Baltarusija, Kazachstanas ir Ukraina, o Gruzija ir Moldova atsisakė ratifikuoti, pareikalavusios išvesti Rusijos kariuomenę iš savo teritorijų pagal Stambulo susitarimus, kurie buvo pasirašyti drauge su susitarimu dėl adaptuotos ĮGES.
Dėl tos pačios priežasties NATO šalys blokuoja adaptuotos sutarties versijos įsigaliojimą.
Lietuva ne kartą pareiškė prisijungsianti prie ĮGES, kai tam bus sudarytos sąlygos. Lietuva prie Stambule pasirašytos adaptuotos ĮGES galėtų prisijungti tik jai įsigaliojus, t.y. kai ją ratifikuos visos 30 prie jos tuomet prisijungusių valstybių. Kol sutartis nėra ratifikuota, naujos šalys, tarp jų ir Baltijos, prie ĮGES prisijungti negali.
Praėjus penkeriems metams po galutinio termino, pasibaigusio 2002 m., Rusija nėra įvykdžiusi vienos iš esminių sutarties sąlygų - išvesti pajėgas iš Gruzijos ir Padnestrės Moldovoje.
Visos NATO valstybės iki šiol laikėsi pozicijos, kad kol Rusija neįvykdys savo įsipareigojimų, jos negalės įvykdyti savųjų, tai yra ratifikuoti sutarties.
