„Niekuo nenusikaltę, nesuprasdami, kas vyksta, ir nenujausdami, kad jie jau yra pasmerkti, šie žmonės buvo sugrūsti į vagonus ir išvežti į netinkamas žmonėms gyventi Rusijos teritorijas. Sovietų budeliai negailėjo nei laiko, nei pinigų tam, kad mūsų tėvynainiai būtų ištremti kuo toliau į šiaurę, į amžino įšalo žemę. Deja, labai daug lietuvių negrįžo iš tremties vietų. Mūsų šventa pareiga yra niekada šių tremtinių nepamiršti“, – minėjime Seime antradienį sakė L.Graužinienė.
Savo kalboje ji pabrėžė, kad tik viltis padėjo tremtiniams išgyventi – atšiauriose gamtos sąlygose, matant mirštančius savo artimuosius.
„Kas galėjo padėti mūsų tremtiniams, kovojantiems už savo gyvybes atšiauriausiomis gamtos sąlygomis? Jų namais tapo vietovės, kuriose nebuvo jokio žmogaus buvimo pėdsako – jokios užuovėjos, nei medžių, nei krūmų, nei žolės, vien amžino įšalo sukaustyta tundra, padengta plonu samanų sluoksniu. Juos palaikė tik viltis, vien tik viltis išgyventi“, – kalbėjo L.Graužinienė.
Antradienį Lietuva mini 1941 metais pradėtas Lietuvos gyventojų pirmąsias masines tremtis ir žudynes. 1941 metų birželio 14 dieną sovietų okupacinė valdžia pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į SSRS lagerius ir kalėjimus. Atkūrus nepriklausomybę birželio 14-oji Lietuvoje pažymima kaip Gedulo ir vilties diena.
