Alytaus rajone Seimo nariu išrinktas Raimundas Markauskas , dirbantis Seimo Biudžeto ir finansų komitete, Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoju, teigiamai vertina valdančiųjų partijų lyderių sutarimą nuo spalio 35 litais didinti minimalią mėnesinę algą. Po tokio sutarimo netrukus Vyriausybė priims ir atitinkamą nutarimą. Tačiau, Seimo nario teigimu, ties tokiu simboliniu šios algos didinimu neturi būti sustota. Su Raimundu MARKAUSKU kalbamės apie tai, kaip toliau turėtų didėti minimali mėnesinė alga, kokiu būdu turėtų atsirasti naujų mokesčių valstybėje, kokie bus euro įvedimo padariniai.
- Jūsų partija prieš 2012-aisiais vykusius Seimo rinkimus deklaravo pusantro tūkstančio litų minimalią mėnesinę algą. Kol kas ji didėja nežymiai. Ar turite vilčių, kad ji pasieks jūsų deklaruotą dydį?
- Nuo pernykščio sausio minimali mėnesinė alga padidėjo nuo 850 iki 1 tūkstančio litų. Jos didinimas aktualus maždaug 200 tūkstančių šalies gyventojų. Manau, kad jie šios algos padidėjimą pajuto, nors ir menkai.
Dabar valdančiųjų partijų lyderiai sutarė nuo spalio minimalią mėnesinę algą padidinti 35 litais. Atskaičius mokesčius ji realiai padidės beveik 30 litų. Kai kas gal pasakys - anoks čia padidėjimas, vienam kartui nueiti į parduotuvę ir minimaliai apsipirkti. Tačiau ir tokiam padidinimui šiemet iš valstybės biudžeto prireiks 5 milijonų litų.
Aš irgi, kaip ir daugelis eilinių žmonių, esu įsitikinęs, kad įvedus eurą kainos pakils ir 35 litais padidinta minimali alga mažai gelbės. Nors verslo atstovai pasirašė memorandumą įvedant eurą su vartotojais elgtis sąžiningai, nedidinti prekių ir paslaugų kainų, tačiau, po naujųjų metų atsiradus naujai valiutai, manau, kainos padidės 3 ar 5 procentais. Tam yra kelios pagrindinės priežastys - įvedant eurą investuota į darbuotojų mokymus, naujas kompiuterines sistemas, nuolat didėja prekių bei paslaugų kainos. Juk ir esant litui ar mažėjo kainos? Jos tik nuolat augo.
Todėl mūsų partija yra iniciatorė ateinančiais metais, gal net jų pradžioje, minimalią mėnesinę algą didinti 100 litų.
Tikrai turiu vilties, kad per ateinančius dvejus metus iki šitos kadencijos Seimo pabaigos ši alga padidės iki pusantro tūkstančio litų, kaip ir deklaravome prieš rinkimus į Seimą prieš porą metų.
-Kadangi minimalios mėnesinės algos didinimas susijęs su papildomomis išlaidomis iš biudžeto, iš kur jame atsiras lėšų?
- Šiandien pajamos į nacionalinį biudžetą renkamos neblogai - per pusmetį metinio šio biudžeto vykdymas yra daugiau kaip 53 procentai. Jei nekils nenumatytų ekonomikos krizių, į nacionalinį biudžetą pateks planuotos pajamos su europine parama - beveik 30 milijardų litų. Reikia tikėtis, kad ir ateinančiais metais padėtis nebus prastesnė.
Aš visada sakiau ir sakysiu - jei mes, Seimo nariai, kitų valstybinių institucijų vadovai, randame iš ko pasididinti algas, neturime pamiršti ir sunkiausiai gyvenančių.
- Yra ir kita medalio pusė - ne vienas verslo atstovas aimanavo praėjusių metų pradžioje, kai minimali mėnesinė alga padidinta iki tūkstančio litų. Girdi, prireikė mažinti darbuotojų, juos įdarbinti puse etato, o taip įdarbintieji priversti dirbti visą darbo dieną.
- Būkime sąžiningi ir teisingi, daugelis taip aimanavusių paprasčiausiai galvojo tik apie save - vadovai, dažniausiai gaunantys kelis kartus, o kartais ir kelias dešimtis kartų didesnius atlyginimus už eilinius darbuotojus, šiems nenorėjo didinti minimalios algos, kol jos nepadidino Vyriausybė. Aš tai žinau, nes daug bendrauju su paprastais žmonėmis ir jie man daug ką išsako.
Tada padidinus minimalią mėnesinę algą per šalį nenusirito įmonių bankroto banga. Manau, taip neatsitiks ir toliau didinant šią algą.
Šiandien akivaizdu, kad darbdaviai jau neberanda gerų specialistų ir siūlydami kur kas didesnius atlyginimus nei minimali mėnesinė alga.
- Sakote, kad į nacionalinį biudžetą pajamos renkamos neblogai. Tačiau Seime nuolat kyla klausimų dėl naujų mokesčių įvedimo, pavyzdžiui, automobiliams, nekilnojamajam turtui.
- Daugiau kaip milijono litų vertės nekilnojamasis turtas jau apmokestintas. Dabar iš tiesų Seime nuolat kyla diskusijų dėl mažesnės vertės turto, automobilių apmokestinimo. Šiuos mokesčius siūlo finansų ekspertai iš Europos Sąjungos vadovybės, nes tokie mokesčiai yra kitose šalyse. O mums jie pasiūlomi tuomet, kai paprašoma europinės paramos.
Mano nuomone, apmokestinti, pavyzdžiui, žmogaus valdomą antrą butą, geresnį sodo namelį ar dešimties metų senumo automobilį šiandien būtų socialiai neteisinga.
Apskritai tokioje jautrioje srityje kaip mokesčiai kiekvienas sprendimas turi būti nuodugniai išdiskutuotas ir priimtas tik tuomet, kai surenkami visi argumentai ir beveik nekyla abejonių, kad vienoks ar kitoks sprendimas yra vienintelis ir teisingas.
Lietuvoje jau tapo įprasta, kad, vos kam nors pritrūksta pinigų, imama taisyti įstatymus dėl naujų mokesčių ar juos didinti. Elgiamasi tarsi pasakoj - pinigų nėra, tuoj bus. Nepaisoma nė finansų ekspertų, analitikų, ekonomistų pateikiamų išvadų.
Darbo partijos frakcija Seime šiuo metu derina bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos verslo konfederacija, kad pirmiausia su verslo atstovais būtų aptariami jiems aktualūs įstatymų projektai, ypač mokesčių klausimais.
- Ar kaip klaidos nevertinate padidintų akcizų alkoholiui, tabakui? Šių kontrabandinių prekių, ypač tabako, galima įsigyti vos ne kiekviename kaime, nesvarbu, kad policija ir gaudo kontrabandininkus.
- Iš tiesų politikai jau įprato biudžeto skyles lopyti didindami akcizus, nors ekspertai trimituoja, kad akcizų kėlimas biudžeto problemų nesprendžia, o tik didina šalyje šešėlinę ekonomiką per kontrabandą. Tai patvirtina ir tyrimų duomenys.
Aš tokiems sprendimams nepritariau ir nepritariu. Tačiau dauguma Seimo narių dėl akcizų didinimo alkoholiui ir tabakui pakluso siūlymams iš Briuselio.
- Jau beveik dveji metai esate Seime, dirbate Biudžeto ir finansų komitete, tikriausiai perpratote, kaip vyksta įstatymų, ypač susijusių su mokesčiais, priėmimas, kokios interesų grupės už jų rikiuojasi.
- Man sunku apie tai kalbėti. Pavyzdžiui, dėl jūsų paminėtų akcizų padidinimo. Aš nelabai suprantu, kam reikėjo skubėti tai daryti, aklai paklusti europinėms rekomendacijoms. Arba, kaip minėjau, kodėl neatsižvelgiama į specialistų patarimus, lyg Seimo nariai būtų visažiniai.
- Gal jau nusivylėte dirbdamas Seimo nariu?
- Čia ne nusivylimas, o mano mintys. Guodžia tai, kad joms pritaria daugelis mano rinkėjų, su kuriais per atostogas tikrai daug bendravau. Man svarbiausia - jų supratimas ir palaikymas.
Kalbėjosi
Alma MOSTEIKAITĖ
