Už tokias Energetikos įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 18.
Pataisomis numatoma galimybė Vyriausybei laikinai iki 30 proc. sumažinti valstybės reguliuojamą elektros kainos infrastruktūros dedamąją nebuitiniams vartotojams. Šią nepriemoką įmonės turėtų grąžinti iki 2038-ųjų.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba teigė, kad Europoje energija yra du-tris kartus brangesnė negu JAV ar Azijoje ir tai sukelia konkurencijos problemas.
„Todėl daugelis šalių Europos Sąjungoje ieško energijos kainų mažinimo priemonių verslui, ypač skatinant siekiant neprarasti eksporto konkurencingumo. Lietuva jau nėra iš tikrųjų pigios darbo jėgos šalis, todėl reikia padėti verslui ieškoti alternatyvių priemonių mažinti sąnaudas, nemažinant darbo užmokesčio“, – posėdyje teigė jis.
Be kita ko, patarėjas pabrėžė, kad dėl lengvatos verslui kitiems vartotojams kainos neturėtų didėti – dėl to baiminosi Ekonomikos ir inovacijų komitete dirbanti socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Tuo metu konservatorius Jurgis Razma pasigedo aplinkybių, kada būtų galima pradėti naudoti tokį mechanizmą ir laikinai sumažinti kainą: „Dėl menko elektros kainų ūgtelėjimo jau gali prasidėti Vyriausybei spaudimas taikyti lengvatą“.
Mokėjimas už suvartojamą elektrą įmonėms būtų atidedamas penkeriems metams, skolą valstybei grąžinti verslas turėtų per septynerius metus.
Šia pagalba galėtų pasinaudoti įmonės, kurių leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 500 kilovatų (kW) arba faktinis elektros suvartojimas yra ne mažesnis kaip 500 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus.
Preliminariais skaičiavimais, siūloma priemone Lietuvoje galėtų pasinaudoti apie 1,7 tūkst. kriterijus atitinkančių įmonių.
Numatant, kad kompensavimui būtų pateikta apie 80 proc. visų kriterijus atitinkančių įmonių prašymų, valstybei grąžintinų lėšų poreikis sudarytų apie 50 mln. eurų per metus.
