„Kai nuo įsigijimų spartos priklauso mūsų piliečių saugumas ir kariuomenės parengtis, sprendimus turime priimti greitai. Todėl siūlau atsisakyti pasenusių ir perteklinių procedūrų. Priėmus šiuos įstatymų pakeitimus, kai kurios pirkimų procedūros sutrumpės perpus“, – sakė pataisas kaip Seimo narys registravęs R. Kaunas.
Pakeitimai, be kita ko, numato tris naujas pirkimų kategorijas.
Tarp jų – neatidėliotino operacinio poreikio pirkimą, šis būtų galimas ypatingos skubos atvejais, kai delsimas kelia tiesioginę riziką kariuomenės saugumui, parengčiai, atsargoms ar tarptautinių gynybos įsipareigojimų vykdymui.
„Šiuo metu norint skubinti pirkimą mes turime standartines procedūras, standartinius pagrindimus. Negalime pasiremti rizika dėl papildomų grėsmių, kariuomenės neišvystymo, kariuomenės poreikių. Siūlome aiškiai įvardinti operacinį poreikį, kai delsimas kelia riziką uždavinių vykdymui, karių saugumui, parengčiai, atsargoms“, – teigė R. Kaunas.
Tokius pirkimus būtų galima vykdyti neskelbiamų derybų būdu, netaikant privalomo atidėjimo termino bei pretenzijų pateikimo stadijos.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, nepaisant to, teisminė kontrolė išliktų, nes tiekėjai galėtų tiesiogiai kreiptis į teismą, tačiau vien ieškinio kopijos gavimas savaime neužkirstų kelio sudaryti sutartį. Kita vertus, teismas ir toliau galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Bandomųjų partijų įsigijimai
Taip pat numatoma kritinių krašto apsaugos prekių, paslaugų ir darbų pirkimo kategorija. Ji apimtų tokias prekes, paslaugas, kurių nenutrūkstamas tiekimas yra būtinas gynybos sistemos veikimui, todėl vertinant pasiūlymus didesnis dėmesys būtų skiriamas ne tik kainai, bet ir tiekėjo patikimumui bei gebėjimui užtikrinti nenutrūkstamą tiekimą.
Siūloma, kad tokiuose pirkimuose tiekimo grandinės patikimumui tektų ne mažiau kaip 30 proc. bendro pasiūlymo vertinimo svorio – tai reiškia, kad vertinant būtų privaloma atsižvelgti ir į gebėjimą laiku įvykdyti įsipareigojimus, užtikrinti pajėgumų priežiūrą bei tiekimo tęstinumą.
Trečioji – bandomosios partijos pirkimo – kategorija leistų prieš didesnį užsakymą įsigyti tik nedidelį, bandymams reikalingą ginkluotės, technikos ar kitos įrangos kiekį.
Pasak ministerijos, toks modelis leistų praktiškai įvertinti įrangos ar technologinio sprendimo tinkamumą prieš priimant sprendimą dėl didesnės apimties pirkimo, tačiau sėkmingas bandymas savaime nesuteiktų teisės įsigyti papildomų prekių be naujos pirkimo procedūros, nebent galimybė tęsti pirkimą būtų numatyta iš anksto.
Aiškinamajame rašte nurodoma, jog pataisas paskatino dėl Rusijos karo prieš Ukrainą atsiradęs poreikis peržiūrėti taikos meto viešųjų pirkimų procedūras, taip pat Valstybės kontrolės šių metų liepą atlikto audito išvados.
Pastaroji, įvertinusi 2021–2025 metų krašto apsaugos sistemos ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus, nustatė, jog sparčiai augant gynybos finansavimui ginkluotės bei karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių.
Keisis dokumentų teikimo terminai
Pataisomis taip pat norima sutrumpinti terminą, per kurį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) sprendžia dėl leidimo pirkimą vykdyti supaprastinta tvarka – bendrą terminą mažinant nuo dešimties iki penkių darbo dienų, o kritinių pirkimų atvejais nustatant dviejų darbo dienų terminą.
Taip pat siūloma trumpinti papildomų dokumentų pateikimo terminus. VPT jų galėtų pareikalauti per dvi, o ne tris darbo dienas, o perkančiosios organizacijos dokumentus turėtų pateikti per dešimt, o ne 20 darbo dienų.
„Sudėjus prašymo, dokumentų pateikimo ir Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo terminus, dabar tai yra 33 darbo dienos geriausiu atveju. Pagal siūlymą išeitų apie 17 arba netgi 14 darbo dienų“, – teigė R. Kaunas.
Projekte numatoma laikina išimtis, leisianti perkančiosioms organizacijoms įsigyti prekes, pagamintas gamintojų iš nepatikimų valstybių, jei šios prekės skirtos paramai užsienio valstybėms, pavyzdžiui, su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai, teikti.
Susilaikęs opozicinės „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė, kad pakeitimai gali sudaryti sąlygas tam tikroms įmonėms gauti pirkimus išimties tvarka. Kiti parlamentarai kėlė klausimų dėl galimo naujų nuostatų subjektyvaus taikymo.
Po pateikimo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms pritarė 66 parlamentarai, septyni susilaikė, balsavusių prieš nebuvo.
Seimo nariai taip pat nutarė paprašyti pakeitimus įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybą. Pataisos toliau bus svarstomos komitetuose, jas svarstyti Seimo posėdyje planuojama gruodžio pradžioje.
