Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Stasys Šedbaras siūlo numatyti, kad generalinis prokuroras iš pareigų galėtų būti išverstas apkaltos procedūros būdu. Prokuratūros vadovo pašalinimą iš pareigų galėtų inicijuoti ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių, TTK, šalies prezidentas.
Teikime pradėti pašalinimo iš pareigų procesą turėtų būti nurodomas konkretus siūlomo pašalinimo iš pareigų pagrindas, šį siūlymą pagrindžiantys argumentai, įrodymai. Susipažinęs su teikimu, Seimas turėtų sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri teiktų išvadą dėl kaltinimų sulaužius priesaiką pagrįstumo.
Jei komisija siūlytų tęsti procesą, Seimas turėtų kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą išvados, ar generalinis prokuroras savo poelgiu sulaužė priesaiką. Jei Aukščiausiasis Teismas pateiktų išvadą, kad priesaika sulaužyta, Seimas balsuotų dėl nutarimo atleisti generalinį prokurorą iš pareigų, jam priimti reikėtų ne mažiau kaip 86 balsų „už“.
Bandys taisytis
Šis siūlymas nėra pirmas bandymas sukurti mechanizmą, kuriuos pasinaudojęs, Seimas galėtų inicijuoti generalinio prokuroro pašalinimą iš pareigų.
Beveik prieš dvejus metus parlamentas priėmė Seimo statuto pataisas, kuriomis buvo numatyta, kad Seimui nepatvirtinus institucijos metinės veiklos ataskaitos, galima inicijuoti jos vadovui nepasitikėjimą. Būtent tokioje situacijoje atsidūrė tuometinis generalinis prokuroras Darius Valys. Tiesa, jo išvertimą iš posto sustabdė parlamentą griežtai sukritikavusi prezidentė D. Grybauskaitė. Ji kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT). KT nutarė, kad Seimas inicijuoti Generalinės prokuratūros vadovo atleidimo negali.
Kaip teigė S. Šedbaras, būtent prisiminus minėtus įvykius, ir gimė idėja numatyti kitokį generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų mechanizmą. TTK pirmininko pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu generalinis prokuroras gali netekti pareigų, jei sulaužo duotą priesaiką, tačiau, kaip prokuratūros vadovas galėtų būti pašalints iš posto, nėra aišku.
„Jeigu pažiūrėtume į kategoriją asmenų – Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo teisėjai – jiems yra numatyta apkaltos procedūra, jei gali būti pašalinami už teisėjo priesaikos sulaužymą, Konstitucijos pažeidimą. [...] Generalinio prokuroro, paskirto ypatinga tvarka, atžvilgiu nėra jokių procedūrų. Net yra numatyta, kad jis gali būti atleistas už priesaikos sulaužymą, bet kaip? Jį išsikviečia prezidentė ir liepia? Kreipiasi į parlamentą? Nėra aišku, kaip tai daryti“, – komentavo S. Šedbaras.
Be to, pasak Seimo nario, generalinis prokuroras yra skiriamas ir atleidžiamas prezidento parlamento pritarimu, tačiau iš tikrųjų tautos išrinktieji neturi realios parlamentinės kontrolės galios prokuratūros vadovo atžvilgiu.
„Jei Seimas duoda sutikimą, vadinasi jis ateity turėtų turėti tam tikrą įrankį, patikrinti, ištirti ne dėl emocijų, o dėl faktų ir išreikšti savo nuomonę, ar generalinis prokuroras gali savo pareigas eiti. [...] Jeigu jau dalyvauji skiriant, tai kaip tu gali neturėti jokios įtakos, kaip Seimas, pasisakant, jeigu akivaizdžiai matai, kad netvarka yra? [...] Dabar viskas priklauso tik nuo valstybės vadovo. Niekas daugiau čia negali nieko padaryti“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Anot jo, politinio susidorojimo su prokuratūros galvomis baimintis, jei būtų priimtos minėtos įstatymų pataisos, nereikėtų, mat tai būtų tyrimo, kuriame dalyvautų ir Aukščiausiasis Teismas, paremta nušalinimo nuo pareigų procedūra.
Valdantieji žiūri rimtai
Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis teigė pritariantis S. Šedbaro idėjai įteisinti generalinio prokuroro nušalinimo nuo pareigų mechanizmą.
„Aš manyčiau, kad būtina. Štai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad apskritai Seimas neturi teisės atleisti generalinį prokurorą. Paskyrei ir visiškai nekontroliuojamas jis gali daryti, ką nori. Tai čia jokios logikos nėra. Tai jis gali dirbti blogai, gali nedirbti, gali būti korumpuotas ir nieko jam nepadarysi“, – portalui tv3.lt sakė P. Gražulis.
Politikas, prisiminęs ankstesnį Seimo bandymą numatyti generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų būdą, kurio įsigaliojimui užkirto kelią KT, neslėpė manantis, jog prezidentei D. Grybauskaitei S. Šedbaro idėja nepatiks.
„Aš manyčiau, kad ne be prezidentūros žinios Konstitucinis Teismas priėmė išaiškinimą, kad Seimas neturi teisės nei kontroliuoti, nei atleisti generalinio prokuroro“, – pažymėjo „tvarkietis“.
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotas, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas akcentavo, kad generalinio prokuroro kontrolės klausimas yra labai rimtas ir dėl jo būtina diskutuoti.
„Klausimas yra labai rimtas. Linkstama į valdžių padalijimą. Seimas šiuo atveju sustiprins savo galias. [...] Generalinis prokuroras turi būti nepriklausomas. Bet, aišku, jeigu yra konkrečios priežastys, kad galima būtų inicijuoti (nušalinimą nuo pareigų – tv3.lt), tai taip. Siūlymas svarstytinas“, – tv3.lt kalbėjo G. Kirkilas, paklaustas, kaip vertina siūlymą generalinį prokurorą iš pareigų šalinti apkaltos būdu.
S. Šedbaro pataisoms pritarti linkęs ir vienas iš Darbo partijos lyderių, parlamentaras Vytautas Gapšys. Vis dėlto, anot „darbiečio“, pagrindas atleisti generalinį prokurorą iš pareigų galėtų būti ir Seimo nepritarimas prokuratūros veiklos ataskaitoms.
„Aš manau, kad turi visada būti galių balansas. Prokuroro atveju yra skiriamas prezidento teikimu ir tvirtina Seimas. Tai aš manau, kad lygiai taip pat Seimas turėtų dalyvauti procese. Tarkime, nepritarus ataskaitai, tai turėtų būti ženklas prokurorui, kad ne viskas yra gerai su jo darbu. Juo labiau, kad praeitą kartą buvo kalba apie ataskaitą, nebuvo kalbos apie priesaikos sulaužymą. Būnant generaliniu prokuroru, turbūt 99,9 procento suprastų, kad laikas trauktis, nors 1 procentas būna, kas galvoja kitaip“, – kalbėjo V. Gapšys.
„Šita pataisa pilnai parlamentinės kontrolės neužtikrins, nes čia yra būtent priesaikos sulaužymo klausimas. Tai yra svarbus dalykas, bet tai yra labiau politinių sankcijų įvedimas. Parlamentinė kontrolė labiau pasireikštų per ataskaitų tvirtinimą“, – akcentavo Darbo partijos atstovas, pridurdamas, jog iš esmės S. Šedbaro siūlymams pritaria.
Ar prezidentūra priešinsis Seimo bandymui numatyti tautos išrinktiesiems teisę inicijuoti prokuratūros vadovo atleidimą?
V. Gapšys mano, jog priešintis tam nebūtų teisinga.
„Būtų nelogiška priešintis dėl to, kad tai yra tvarka, kai sulaužoma priesaika, o priesaikos sulaužymas yra rimtas dalykas. Seimo nariams, prezidentui dėl to gresia apkalta. Dėl to aš galvoju, kad generalinis prokuroras, kuris prisiekia, turi turėti tą atsakomybės rūšį“, – sakė Seimo narys.
Teisininkas: kontrolės priemonė turėtų būti
Portalo tv3.lt kalbintas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, konstitucinės teisės žinovas Vaidotas Vaičaitis aiškino, kad S. Šedbaro siūlymas įteisinti generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų galimybę apkaltos būdu Konstitucijai prieštarauti neturėtų.
„Aš nemanyčiau, kad tai prieštarauja Konstitucijai. [...] Esu šalininkas to, kad kažkokia parlamentinės kontrolės forma būtų. Kokia ji būtų – inicijavimas, klausimo iškėlimas dėl galimai neteisėtų veiksmų – tai kitas klausimas, bet sakyti, kad visai Seimas neturi turėtų jokių svertų, nenorėčiau“, – sakė V. Vaičaitis.
„Mūsų valdymo modelis yra parlamentinis. [...] Nebūčiau šalininkas, kad parlamentas visai negalėtų niekaip reaguoti į valstybės aukščiausių pareigūnų skyrimą“, – pridūrė teisininkas.
