Naujo įstatymo projektą šią savaitę Seime pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad jį iš nevyriausybinių organizacijų tyrėjų, institucijų atstovų suburta darbo grupė rengė dar nuo 2020 metų, o pagrindinis tikslas – padidinti savanoriaujančių žmonių skaičių.
„Turbūt visi prisimename tikrai pakilusią bangą, prasidėjus brutaliam karui Ukrainoje, kiek daug Lietuvos gyventojų ėmėsi savanoriauti, skaičiuojame, kad per 9 proc. Lietuvos gyventojų prisidėjo prie karo pabėgėlių priėmimo, geresnės integracijos ir dalyvavo savanoriškoje veikloje. Tačiau įsitraukimas į ilgalaikę savanorystę dar nėra tokio aukšto lygmens, kokio norėtume, kad būtų“, – per Seimo posėdį sakė M. Navickienė.
Pasak ministrės, 2019 metais savanoriškoje veikloje dalyvavo 14,6 proc. žmonių, 2021 metais – 16,3 proc., tačiau pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad krizių atvejais kur kas didesnis žmonių skaičius susitelkia savanorystei.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad iki 2030 metų Lietuvoje savanoriškoje veikloje dalyvautų 22 proc. gyventojų.
Už naujos redakcijos Savanoriškos veiklos įstatymą po pateikimo balsavo 100 Seimo narių, susilaikė 21. Toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose.
Juo būtų išskiriama ilgalaikė savanoriška veikla, kai savanoris sudarytų ne trumpiau kaip 60 dienų savanoriškos veiklos sutartį, ir savanoriška tarnyba – visuma savanoriškos organizacijos koordinuojamų ir savanorio vykdomų veiklų, kurių trukmė siektų ne mažiau kaip 100 valandų per savanoriškos tarnybos programoje nustatytą laikotarpį. Trumpesnė savanoriška veikla būtų laikoma trumpalaike savanoriška veikla.
Įstatymo projekte siūloma patikslinti savanoriškos veiklos sąvoką, nustatant, kad tai būtų savanorio laisva valia atliekama veikla, užtikrinant jo teisę savo valia užsiimti norima savanoriška veikla, o nebūti verčiamam užsiimti ja.
Siekiant atskirti savanoriškos veiklos ir darbo santykius siūloma nustatyti, kad savanoris negali tą pačią dieną, atlikdamas tas pačias funkcijas, dirbti pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir savanoriauti toje pačioje priimančiojoje arba koordinuojančiojoje organizacijoje.
Opozicija sako, kad toks detalus reglamentavimas gali padidinti biurokratinę naštą ir žmones atbaidyti nuo savanorystės, nes ir dabar kai kurie žmonės veikia savanoriškai pagrindais nekurdami NVO, nes nori išvengti „popierizmo“.
„Iš to, ką aš skaitau aiškinamajame rašte, man kyla daug visokių klausimų. Ten yra minima, kad neužtikrinama savanoriškos veiklos kokybė ir panašiai. Tai jeigu įstatymai netrukdo ją užtikrinti, matyt, ji neužtikrinama dėl kokių nors kitų dalykų, tiesiog neateina žmonės, kurie turi tam tikrų kompetencijų. O tokie dalykai kaip savanoriams randama kokia nors veikla, ar neatrodo, kad tai yra biurokratinimas?“, – kalbėjo „valstietis“ Aurelijus Veryga.
Ministrė atsakydama teigė, kad didinti biurokratijos tikrai nesinorėtų ir reikia ieškoti bendro sprendimo, kad taip neatsitiktų. Ji taip pat pabrėžė, kad naujos įstatymo nuostatos yra pasiūlytos ne ministerijos, o pačių nevyriausybinių organizacijų, dalyvavusių rengiant projektą.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad ilgalaikė savanoriška veikla gali būti organizuojama tik procese dalyvaujant koordinuojančiai organizacijai, kurios pagrindinis tikslas – padėti spręsti kylančius klausimus ir skatinti organizatorių tobulėjimą.
„Valstietė“ Guoda Burokienė tuo tarpu teigė savanoriaujanti 20 metų ir nesuprantanti, koks būtų teigiamas siūlomo reguliavimo efektas.
„Ką gero duotų šitas įstatymo projektas? Pirmiausia, papildoma biurokratija. Ar jūs tikrai galvojate, kad papildoma biurokratija padės savanorystei? Jeigu aš neužsiregistruosiu ir nebūsiu tame trumpalaikės ir ilgalaikės organizacijos registre, tai jau nebūsiu savanoris?“ – kėlė klausimą parlamentarė.
Darbo partijos frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad projekte yra gerų nuostatų, kurios pagerintų savanoriškos veiklos koordinavimą, tačiau yra ir dalis, kuri „kalba apie savanorystės subiurokratinimą, valandų apskaitą, kažkokius rėmus“.
„Šį dalis man jau mažiau patinka. Esant poreikiui mūsų žmonės linkę savanoriauti ir padėti ir tikrai neskaičiuoja valandų, o kai tas poreikis yra mažesnis, tai tada, natūralu, žmonės mažiau ir savanoriauja“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Įstatymo projektu numatyta, kad, siekiant sumažinti galimybes netinkamai naudoti savanorišką veiklą, savanoris negalės tą pačią dieną, atlikdamas tas pačias funkcijas, dirbti pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir savanoriauti toje pačioje organizacijoje.
Be to, bus įteisinta galimybė savanoriui, vykdančiam savanorišką tarnybą, iš anksto avansu apmokėti su savanoriška veikla patiriamas išlaidas. Pasak ministerijos, taip bus sudaryta galimybė nepasiturintiems žmonėms įsitraukti į veiklas, kurios reikalauja finansinio indėlio.
