Nuo kosmoso lenktynių, pradėtų šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, iki Ronaldo Reagano laikotarpiu devinto dešimtmečio pradžioje žadėtų žvaigždžių karų: Šaltojo karo laikotarpis kaitino mokslinės fantastikos gerbėjus. Tačiau netgi patys drąsiausi negalėjo numanyti, kad tarp projektų, kuriuos kūrė JAV ir SSRS, buvo Mėnulio bombardavimas. Ir vien tik tam, kad įrodytum savo galybę.
JAV karininkai, ketinę įrodyti savo pranašumą kosmose prieš Sovietų Sąjungą, ketino Mėnulio paviršiuje įvykdyti galingus branduolinių bombų sprogimus, kurie būtų matomi iš Žemės.
Planą sukūrė JAV oro pajėgų vadovybe. Tai turėjo būti kaip savotiškas atsakas į Sovietų Sąjungos „Sputniko“ paleidimą. Sprogimai Mėnulyje turėjo įbauginti Maskvą ir sutelkti amerikiečių visuomenę. Projektas gavo pavadinimą „A119“ ir buvo paremtas jauno astronomo Karlo Sagano apskaičiavimais.
Pagal planą, branduolinė raketa turėjo būti paleista į Mėnulio paviršių, kad išprovokuotą siaubingą sprogimą, kuris būtų labai gerai matomas iš Žemės. Vis dėlto galiausiai planas realizuotas nebuvo, nes mokslininkai patikino, jog misijos pasekmės gali būti katastrofiškos, jeigu kažkas įvyktu ne taip.
Mokslininkai baiminosi, kad radioaktyvus Mėnulio užkrėtimas galėtų gerokai pakenkti ir mūsų planetai. Amerikiečių fizikai tvirtina: „Laimei plano buvo atsisakyta. Tenka raudonuoti dėl to, kad šis projektas buvo kuriamas tik tam, kad būtų pademonstruota galia.
Tačiau yra ir nuomonių, kad ši misija apskritai buvo neįgyvendinama. Raketos galėjo paprasčiausiai nesugebėti palikti Žemės orbitą ir būtų nepasiekusios Mėnulio.
