Žemės ūkio ministras dėl padarytos žalos prašo Europos Komisijos pinigų kompensacijoms, paskelbta ekstremali situacija.
Prie Marijampolės ūkininkaujantis Povilas Žolynas savo 50 hektarų augina įvairias daržoves, grūdus, uogas ir vaisius. Deja, šiemet daug kas nušalo.
Visiškai nušalo hektaras ankstyvųjų bulvių. Dabar bulvės atauginėja, bet derlius bus beveik mėnesiu vėlesnis ir mažesnis.
Bulvių lauke pridarytų šalnos nuostolių neatpirks ir obuoliai – beveik visi žiedai nušalę.
Šiųmetė šalna nusiaubė ne vien Povilo, bet ir daugelį Lietuvos sodų.
„Balandžio vidury šalnos labai paveikė Alytaus, Kaišiadorių ir Šiaulių rajonus. O gegužės pirmas dvi savaites pribaihė ir Aukštaitijos regionus – Panevėžio, Pasvalio, Biržų rajonus“, – sakė Verslinių sodų asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė.
Nors tikrieji nuostoliai dar pasimatys, sodininkai prognoziuoja, kad lietuviškų obuolių turėsime mažai.
Tie žiedai, kurie šalną atlaikė, subrandins šalčio pažeistus obuolius – jų odelė būna kaip nuplikinta, tad ir prekinės išvaizdos nebus. O būsimą uogų derlių šalnos ne nukando, o galima sakyti visai suvalgė.
„Vyšnios, trešnės – nieko nebus visiškai, viena kita uogytė jeigu tiktai dar įsivystys, nes pajuodusios visos užuomazgos. Braškės pirmutinės nušalo visur“, – tikino V. Kuliešienė.
„Labai dideli nuostoliai dėl to, kad ypatingai pirminiai žiedai, kurie žydėjo per šalnas, labai stipriai apšalo. Kaip pavyzdys, visiškai netekome pirmųjų braškių, visiškai nušalo, – sakė Uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas.
Skelbia ekstremaliąja situaciją
Kokios nuostolių sumos, ministerija dar neskaičiavo, bet ministras jau kreipėsi į Europos Komisiją, kad kompensuotų šalnos nuostolius.
Vyriausybė trečiadienio posėdyje nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.
„Čia be valstybės pagalbos gali apskritai neišgyventi“, – kalbėjo ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Mes nesitikim eilę metų tikrai tos kompensacijos, nes ten garsiai šneka, o mažai darbų“, – tikino ūkininkas Povilas Žolynas.
Ūkininkas labiau norėtų mažesnių mokesčių, o ne kompensacijų.
„Jeigu numestų keletą eurų, neatpirks tos produkcijos, ką mes prarandam. O kad ten duos kelis eurus tai tiktai suerzins žmones, kad mus remia ir remia“, – įsitikinęs P. Žolynas.
Kiti ūkininkai kompensacijų nesipurto.
„Mes tikimės Vyriausybės pagalbos, nes tai yra stichinė nelaimė“, – sakė V. Kuliešienė.
„Ūkininkas turi valgyti ir tais metais. Nereiškia, kad nušalo ir ūkininkas sėdės nevalgęs“, – antrino T. Gurskas.
Tačiau kompensacijų, net jei bus skirtos, ūkininkai greit nesulauks. Tik dabar ministerija skaičiuoja nuostolius, kuriuos patyrė serbentų augintojai dar pernai.
„Šiuo metu mes dar derinam už 2024 metus patirtą žalą serbentynams, tai bus įvertinta taip, pagal 3 paskutinių metų gautas pajamas iš šito sektoriaus, pagal tai bus apskaičiuojama dalis, kuri bus kompensuojama už patirtą žalą“, – aiškino žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Ūkininkams nuo šalnų ne visada gelbsti ir draudimas – nuo vaisių uogų žiedų nušalimo nedraudžia.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
