1981 m. filmas „Siela“, kuriame S. Rotaru atliko pagrindinį vaidmenį, buvo sukurtas specialiai jai. 1980-aisiais dainininkės gyvenime prasidėjo juodasis laikotarpis: ištiko kūrybinė krizė, paliko draugai – muzikantai, o svarbiausia – ji galėjo netekti balso. Gydytojai patarė bent jau kuriam laikui sustabdyti muzikinę veiklą. Nusprendusi pasitraukti atlikėja supranta, kad scena – tai jos gyvenimas. Šie Rotaru išgyvenimai buvo perkelti į didįjį ekraną. Gandai apie dainininkės nesėkmes paskatino dar didesnį susidomėjimą ne tik filmu, bet ir jos gyvenimu bei dainomis.
Iš tiesų Sofija Rotaru – viena paslaptingiausių dainininkių, ji itin retai duoda interviu. Vis dėlto neseniai atlikėja pasidalino savo vaikystės prisiminimais. „Mūsų šeimoje augo šeši vaikai, tėvams buvo nelengva. Ištisas dienas praleisdavome laukuose. Be to, su broliais ir seserimis dalindavomės pareigomis - kas tvarko namus, kas gamina valgyti,“ - prisimena ji.. S. Rotaru tėvas buvo vyndarys, tad būsimoji dainininkė turėdavo ypatingą užduotį – kai į namus užsukdavo svečiai, ji nusileisdavo į rūsį, pripildavo vyno į ąsotį ir atnešdavo svečiams.
Šiemet S.Rotaru sukaks 66 metai. Atlikėja daugiausia laiko praleidžia Kijeve. Čia gyvena ir jos sūnus su žmona bei anūkai. „Aš labai norėjau anūkų. Ir labai juos myliu, nepasakysiu, kad labiau nei sūnų, bet šioje meilėje daugiau sąmoningumo ir atsakomybės. Juk jaunystėje ne visada užtenka laiko artimiausiems žmonėms,“ – sako S. Roratu.
