Apie įmanomus rusų naftos išgavimo pavojus laidoje pasakojo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Sergej Suzdalev.
Kol kas šis naftos telkinys nėra eksploatuojamas, tačiau licencija veiklai gali būti gauta iki metų pabaigos. Kokie procesai lauktų nuo licencijos gavimo iki eksploatavimo?
S. Suzdalev: Vadovaujantis tarptautine teisėkūra, prieš gaunant licenciją bet kokio objekto eksploatavimui, ar tai būtų Rusijos Federacijoje, ar bet kokioje kitoje pasaulio šalyje, turi būti atlikti tarpvalstybinio poveikio vertinimai.
Kiek teko pasidomėti pačiu objektu, ten dar nėra kalbos apie eksploatavimą, eina šneka apie galimybę pradėti geologinius tyrimus. Jei kalba eina tik apie geologinių tyrimų pradžią, tai yra siekiant įžvelgti, kiek naftos ten yra, ar visa ta nafta gali būti išpumpuojama, kokiomis sąlygomis tai gali būti daroma – labai skirtingi laiko tarpai.
Turime labai gerą pavyzdį – šiuo metu eksploatuojama platforma D-6. Labai panašioje vietoje netoli Kaliningrado. Ji savo laiku buvo vertinama vadovaujantis visais teisės aktais, tai palyginimui galima paminėti, kad tas naftos telkinys buvo rastas gan senai, o pačios naftos eksploatacija prasidėjo po dvidešimties metų.
Ar geologiniai tyrimai reikalingi, nes nėra aišku, ar išvis apsimoką ten kažką eksploatuoti?
S. Suzdalev: Tikrai taip, Baltijos jūroje yra vadinamieji potencialūs naftos telkiniai, mes turime tokių ir Lietuvos jūrinėje dalyje. Jie vadinami potencialiai naftos išgavimui tinkamais plotais, tai nereiškia, kad jie visi yra išžvalgyti detaliai, o jiems išžvalgyti reikalinga didelė pinigų suma ir daug laiko.
Faktiškai – čia tik pati pradžių pradžia.
Grėsmės Baltijos jūrai bei Kuršių nerijai
Norisi pakalbėti apie atstumą: tas plotas yra dvylikos jurmylių [22,2 km] zonoje nuo Kuršių nerijos ir dėl to bendrovei buvo atsisakoma suteikti leidimą anksčiau. Atsižvelgiant į tokią geografiją, ar matote grėsmių?
S. Suzdalev: Yra pagrindas nerimauti vien dėl to, kad su labai panašiu objektu jau buvo dirbama. Mūsų universiteto mokslininkai prieš dvidešimt metų atlikinėjo tarpvalstybinio poveikio vertinimą – vertino kaip greitai įvykus incidentui platformoje nafta galėtų pasiekti Kuršių neriją.
Fiziškai toks scenarijus yra įmanomas. Nuo šiuo metu eksploatuojamos D-6 platformos esant tam tikroms hidrometeorologinėms sąlygoms nafta iki Kuršių nerijos gali atkeliauti greičiau, nei per parą. Tačiau tam turi susidėti daug palankių dalykų.
Mes negalime atmesti avarinio incidento varianto. Turime vėl galimybės įvertinti, kaip ta rizika galėtų mus pasiekti. Tačiau norėdami kažką atlikti turime turėti duomenis, o šiuo metu jų neturime nei apie planuojamus darbus, nei apie technologijas ar konkrečia vietą.
Kitas dalykas – mes šnekame apie jūrą. Tai nėra žemės plotas, kuriame galime pastatyti sieną ir apsiriboti. Dėl to objektas tampa galimai dar pavojingesniu.
Ir šnekame ne apie šiaip paplūdimį, bet apie UNESCO saugomą teritoriją. Tai ir svarbios paukščių bei žuvų rūšys, ir saugomi povandeniniai biotopai. Faktiškai tai labai jautri teritorija, dėl to tą objektą reikėtų vertinti su didžiule atsarga ir tam tikru prioritetu.
Kokia Baltijos jūros būklė šiuo metu?
S. Suzdalev: Aš dažniausiai ją vadinu stabiliai nepakitusia. Ji nėra šiuo metu gera ir nematome, kad artimiausiu metu pagerės.
Baltijos jūra yra ganėtinai unikalus vandens telkinys su labai ribota vandens apykaita. Dėl to vanduo savaime atsišviežina labai lėtai. Jei užsuksim visus nuotekų išleistuvus, jei nustosim pumpuoti naftą – mums reikėtų dar dvidešimt, trisdešimt metų, kad ji savaime atsikurtų. Tikriausiai esame visi realistai ir suprantame, kad taip nenutiks.
Mano svajonė, kaip įsivaizduoju, kad po trisdešimties metų atrodytų – kad būtų bent ne blogesne, nei dabar.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
