Šių metų balandį, kai Rusijos pareigūnai krėtė rusiškojo Silicio slėnį – Skolkovo technologijų centrą Maskvoje, vienas kompanijos „Intel“ vadovų visai netikėtai pateko teisėsaugininkams į rankas, rašo businessweek.com. „Intel“ tarptautinių programų vadovas Dusty Robbinsas buvo priverstas atiduoti savo mobilųjį telefoną.
Negana to, jis buvo paleistas tik tada, kai pareigūnų širdis sušvelnino Skolkovo centro vadovų žodžiai. Vis dėlto labiausiai dėl šio incidento nukentėjo ne kas kitas, o pati Rusija, nes D. Robbinsas paliko Rusiją taip ir nesusitikęs su technologijų centro mecenatu, milijardieriumi Viktoru Vekselbergu.
Milijardiniai pažadai
Skolkovo centro idėja kilo buvusiam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kuris užsigeidė šalyje sukurti sėkmės istorijomis apipinto Silicio slėnio atitikmenį. Pasklidus kalboms apie tokio slėnio kūrimą, netruko pasigirsti investuotojų balsai – tarptautinės kompanijos, tokios kaip „Intel“, „Microsoft“, „Siemens“, „Samsung Electronics“ ir „Alstom“, pažadėjo investuoti daugiau nei 500 mln. JAV dolerių (1,3 mlrd. litų). Vien JAV bendrovė „Cisco Systems“ pažadėjo Rusijoje investuoti daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių (2,63 mlrd. litų), o didžioji dalis investicijos turėtų tekti vis dar statomam Skolkovo technologijų centrui.
Mainais į investicijas Maskva buvo pažadėjusi tiesiog rožines sąlygas – kompanijoms dešimtmetį netektų mokėti pajamų, pridėtinės vertės ir turto mokesčių. Skolkove įsikūrusioms kompanijoms taip pat tektų mažesnė socialinių mokesčių našta bei būtų taikoma mokesčių išimtis įvežamai technikai.
Viskas apvirto aukštyn kojomis į valdžią grįžus Vladimirui Putinui, kuriam vos tik atvėrus prezidentūros duris Skolkovo vadovai sulaukė dviejų ieškinių, o pats projektas buvo pašalintas iš prioritetinių sąrašo. Kol kas planuojama, kad šalia Maskvos įsikursiantis centras užims 400 hektarų plotą, jame tilps 25 tūkst. nuolatinių gyventojų, o duris galutinai atvers 2020 metais.
Investuotojai nori aiškumo
„Šio projekto vertė visai Rusijai – milžiniška“, – businessweek.com žurnalistams sakė D. Medvedavo ekonomikos reikalų patarėjas Sergėjus Gurievas. Verta pridurti, kad S. Gurievas balandį išskrido į Prancūziją, mat bijojo, kad dėl savo kontaktų su Rusijos opozicijos lyderiais atsidurs už grotų. „Jei Rusijai nepavyks įgyvendinti šio projekto, tarptautinis šalies įvaizdis bus smarkiai sužalotas“, – aiškino buvęs Rusijos prezidento patarėjas.
Businessweek.com teigimu, tokios kompanijos kaip IBM labiausiai nori, kad rusai įrodytų, jog į Skolkovo projektą žiūrima rimtai. „Norima, kad būtų patikinta, jog parama yra visos valdžios, o ne pavienių asmenų“, – sakė IBM tyrimų centro vadovas Rusijoje Ianas Simpsonas. IBM planuoja savo tyrimų ir plėtros centrą į Skolkovą perkelti dar 2015 metais, o planuojama investicijų suma siekia 100 mln. JAV dolerių (262 mln. litų).
V. Putinas bijo laisvės
Maskvoje įsikūrusio Efektyvios politikos instituto vadovas Glebas Pavlovskis mano, kad pasipriešinimas Skolkovo projektui kyla dėl valdžios baimės. „Skolkovas valdantiesiems atrodo kaip prakeiksmas. Juk jis turi specialų statusą ir turėtų būti visiškai nepriklausomas nuo valdžios įnorių. Būtent todėl be Medvedevo šis projektas pasmerktas žlugti“, – sakė buvęs Kremliaus institucijų darbuotojas.
Ženklų, kad V. Putino nežavi technologijų centro idėja, netrūksta. Gruodį Rusijos prezidentas atsisakė suteikti statybos leidimus išimties tvarka, prabėgus vos savaitei žurnalistams jis pareiškė, kad tai nėra vienintelis mokslinis šalies projektas. Buvusio prezidento D. Medvedevo idėja 2014 metų G8 susitikimą surengti Skolkovo centre buvo atmesta, kai tik į prezidento kėdę vėl atsisėdo V. Putinas, rašo businessweek.com.
