40 proc. – tiek traukėsi Rusijos importas sausio mėnesį, palyginti su praėjusių metų sausiu. Dėl tokio didžiulio importo susitraukimo nukenčia visos į Rusiją eksportuojančios šalys. Tačiau kai kurios iš jų sąmoningai nusisuka nuo Rusijos rinkos, nes vertina ją kaip nepatikimą ir rizikingą. Būtent tokios strategijos vis labiau laikosi Estijos eksportuotojai.
Eksportas į Rusiją traukiasi
Sausio mėnesį eksportas į Rusiją traukėsi visose Baltijos šalyse, tačiau nevienodais tempais. Lietuvos eksportas į Rusiją traukėsi 38 proc., Latvijos – 32 proc., o štai Estijos – net 57 proc. Estijos eksportas į didžiąją kaimynę traukėsi ir praėjusiais metais – 15 proc., kai tuo tarpu Lietuvos atveju plėtėsi (4 proc.).
Akivaizdu, kad pagrindinė priežastis dėl kurios traukiasi visų į Rusiją eksportuojančių šalių eksporto apimtys yra per mažiau nei metus beveik dvigubai nuvertėjęs rublis bei dėl to smarkiai pabrangusios importuojamos vartojimo bei investicinės prekės. Smūgį Rusijos ekonomikai, ypač investicijoms, sudavė ir šalies centrinis bankas, praėjusį gruodį drastiškai pakėlęs palūkanų normą šalyje – nuo 9,5 iki 17 proc. Dėl šių priežasčių Rusijos ekonomika 2015 metais patirs gilią recesiją, o iš viso ekonomika turėtų trauktis 7,9 proc. Prognozuojame, kad importo susitraukimas Rusijoje 2015 m. sieks 30 proc., o kitais metais dar papildomai 3 procentus.
Rusijos reikšmė mažėja
Tačiau Estijos atveju eksporto susitraukimas yra gerokai didesnis nei paklausos Rusijoje susitraukimas. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad Estijos eksportuotojai Rusijos rinką vis labiau vertina kaip per daug rizikingą ir nepatikimą. Dėl to pardavimus užsienio rinkose siekiama organizuoti tarsi Rusijos nebūtų apskritai, o eksporto atnaujinimo perspektyvos į Rusiją vertinamos itin atsargiai.
Sausio mėnesį visoje Estijos eksporto struktūroje Rusijos rinka jau sudarė tik 4 proc. ir pagal šį rodiklį buvo 8-oje vietoje. Latvijoje Rusijos reikšmė eksporto struktūroje nukrito iki 5-os vietos, tuo tarpu Lietuvoje Rusija vis dar išlieka svarbiausia eksporto partnere, nepaisant žymaus užimamos dalies nukritimo – nuo 21 iki 12 procentų.
Kitų rinkų reikšmė auga
Nepaisant praradimų Rusijoje, bendros Estijos eksporto apimtys sausį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, augo – 1,4 proc. Net 40 proc. viso Estijos eksporto tenka Skandinavijos šalims, o sausį ši dalis dar augo, labiausiai – į Švediją (29 mln. EUR arba 18 proc.). Eksportas ženkliai plėtėsi ir į Jungtines Valstijas (15 mln. EUR arba 53 proc.).
Lietuvos atveju eksportas sausio mėn., net ir atmetus naftos produktų eksporto įtaką, traukėsi 5 proc. Pagrindinė susitraukimo priežastis – praradimai dominuojančioje eksporto rinkoje Rusijoje. Kita vertus, galima džiaugtis didėjusiomis eksporto apimtimis į Skandinavijos šalis (16,8 proc.) bei JAV (21,4 proc.).
Eksportas į Rusiją ir toliau trauksis
Prognozuojame, kad iš viso Lietuvos eksportas į Rusiją 2015 m. trauksis 25 proc., tuo tarpu Latvijos atveju – 21 proc., Estijos – 37 proc. Nepaisant šių praradimų, labiausiai eksporto apimtys šiais metais plėsis Latvijoje – 3,1 proc. Estijos eksportas turėtų plėstis 2,1 proc., o Lietuvos vos 0,6 procento.
Šios tendencijos turėtų priversti susimąstyti ir Lietuvos eksportuotojus dėl per didelio kliovimosi rizikinga Rusijos rinka. Tai taip pat turėtų versti apsvarstyti aktyvesnes eksporto krypčių diversifikavimo pastangas.
Informaciją parengė Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims
