Grupė Rusijos kazokų pradėjo du mėnesius truksiantį simbolinį žygį į Paryžių. Juo norima paminėti pergalės prieš Napoleoną dviejų šimtų metų sukaktį ir pabrėžti Rusijos vietą pasaulio arenoje.
Iš Maskvos išsirengę kazokai tikisi pakartoti žygį, kurį jų proseneliai atliko 1812–1814 metais, persekiodami iš Rusijos besitraukiančią Napoleono kariuomenę. Spalio 19-ąją, kaip ir jų pirmtakai, jie tikisi pasiekti netoli Paryžiaus esantį Fontenblo, kur 1814-aisiais imperatorius buvo priverstas atsisakyti sosto. Kaip pranešama, kazokai sustos Baltarusijoje – Minske, Lietuvoje – Kaune, Lenkijoje – Varšuvoje, Vokietijoje – Leipcige, Prancūzijoje – Nansi.
Organizatoriai žada, kad šių miestų gyventojus žygio dalyviai linksmins dainomis, šokiais, arklių pasirodymais.
Žygio dalyviai sako norintys reklamuoti Dono veislės arklius, kurie baigia išnykti.
„Norime, kad žmonės veistų šiuos arklius, įrodysime, kad tai labai stipri veislė, ji neturi išnykti“, – sako šio žygio vadovas Aleksandras Kaljakinas.
Tačiau svarbiausias šio žygio dalyvių tikslas – skatinti patriotinius jausmus, priminti istoriją, nors žygio dalyviai tvirtina jokių politinių tikslų nesiekiantys. Pakeliui 23 kazokai lankys savo pirmtakų, kuriems nebuvo lemta prieš du šimtus metų pasiekti Prancūzijos, kapus.
„Labiausiai mus jaudinantis ir svarbus momentas yra aplankyti vietas, kur guli mūsų kazokėliai, padėti gėlių, nusilenkti, pasimelsti“, – teigia A. Kaljakinas.
Išlydėti Rusijos kazokų atvyko ir Prancūzijos karo atašė Philipas Destinoy.
„Žinoma, sunki užduotis raiteliams ir arkliams pasiekti Paryžių, jis toli. Noriu palinkėti sėkmės visiems dalyviams, bet labiausiai kazokams ir jų arkliams“, – kalbėjo karo atašė.
Rusijos dvasininkų palaiminti kazokai išvyko tolimojo Paryžius link. Jų kelionę padėjo organizuoti Rusijos muitinė, o lėšas skyrė bendrovės ir privatūs asmenys.
Šis žygis yra dalis valstybės rengiamų pompastiškų iškilmių pergalės prieš Napoleoną 200-osioms metinėms paminėti.
Jolanta PAŠKEVIČIŪTĖ
