Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ daug metų laikė savo energetikos gniaužtuose visą Euraziją, tačiau dabar ji pati yra priversta lipti ant to paties grėblio, skelbia „Foreign Policy“.
Energetikos ekspertas daktaras Alexandros Petersenas žurnalo paskelbtame straipsnyje rašo, kad „Gazprom“ prasidėjo sunkūs laikai. Nepaisant to, kad ji ketina Sankt Peterburge pasistatyti aukščiausią Europoje dangoraižį ir įrengti jame savo būstinę, dėl Rusijos kaimynių daromo spaudimo dujų milžinės pelnas pernai sumažėjo 15 proc. Maskvos noras sutelkti visas pastangas į rusiškų dujų eksportą ir bandyti tapti, prezidento Putino žodžiais tariant, „energetikos supervalstybe“, pakirto jos gebėjimą prisitaikyti prie esminių pasaulio energetikos peizažo pokyčių, pradedant skalūninių dujų revoliucija Šaiurės Amerikoje, baigiant naujų rinkos dalyvių, tokių kaip Azerbaidžanas, dinamiškumu, teigia ekspertas.
Per pastarąjį dešimtmetį Centrinėje Europoje ir Vidurinėje Azijoje įgiję daug priešų, „Gazprom“ ir Rusijos politikai dabar yra priversti pjauti tai, ką patys pasėjo. Pasak autoriaus, politikams iš Europos valstybių sostinių galima atleisti tam tikrą piktdžiugiškumą. Remdamasis Sovietų Sąjungos dujų eksportu į buvusio Rytų bloko šalis ir Vakarų Europą, Putinas ir jo bendražygiai Kremliuje daug metų naudojo „Gazprom“ kaip vėzdą Maskvos santykiuose su Europos Sąjunga.
Pastarąjį dešimtmetį daugiau nei trečdalį visų dujų ES importavo iš Rusijos, o visa eilė Rytų Europos valstybių beveik visiškai priklausė nuo „Gazprom“. Pavyzdžiui, Bulgarija daugiau nei 95 proc. jai būtino dujų kiekio gauna iš Rusijos. Milijonai Europos vartotojų drebėjo iš šalčio 2006, 2008 ir 2009 m. žiemomis, kai „Gazprom“ buvo laikinai nutraukęs dujų tiekimą darydamas spaudimą Ukrainai, Baltarusijai, Gruzijai ir Moldovai. Šios šalys išdrįso pasipriešinti Maskvos politikai, teigiama straipsnyje.
Jei „Gazprom“ ketina ir toliau likti pagrindine figūra Putino energetinės geopolitikos žaidime, jam teks prisitaikyti prie dabarties realijų, tvirtina ekspertas. Iš pradžių jam reikėtų pradėti veikti kaip tikrai energetikos kompanijai. Tarptautinės ekonomikos instituto duomenimis, „Gazprom“ kasmet praranda iki 40 milijardų dolerių dėl korupcijos ir švaistymo. Vietoje neefektyvių ilgalaikių „imk arba mokėk“ tipo sutarčių jis galėtų pradėti naują kainų politiką, kuri remtųsi momentinėmis biržoje perkamų dujų kainomis.
„Gazprom“ galėtų imtis rimtų investicijų į naujas technologijas, tokias kaip hidraulinis plėšymas ar suskystintų dujų gamybos inovacijos, kurios jau sustiprino jo didžiausius konkurentus, teigia ekspertas. Trumpai tariant, jis turėtų pradėti reaguoti į rinką, užuot bandęs jėga priversti ją paklusti.
„Kremlius beveik neabejotinai ir toliau naudos „Gazprom“ kaip užsienio politikos svertą, nes jam tiesiog nėra kitos išeities. Tačiau iš riebalais aptekusio monstro galima laukti tik naujų nusivylimų ir geopolitikoje, ir versle“, – daro išvadą dr. A. Petersenas.
