Pasak leidinio, diplomatai tuomet pasirašė trijų lapų slaptą susitarimą (leidinys skelbia, kad kopiją jie turi), kuris užbaigė daugiau nei dvi dešimtis metų užsitęsusį projektą – vieną iš šaltojo karo poveikių įveikimo simbolių.
Rusijos pusė dabar informavo amerikiečius, kad atsisako JAV pagalbos savo didžiulių urano ir plutonio atsargų apsaugai, pirmiausiai, nuo vagysčių ir patekimo į „juodąją rinką“.
„Aš manau, kad stipriai padidės terorizmo rizika, o tai privesti prie katastrofiškų pasekmių,“ – cituoja laikraštis buvusį senatorių Samą Nunną, Džordžijos valstijos demokratą, vieną iš programos „Iniciatyva dėl branduolinio pavojaus sumažinimo“ bendradarbių.
Pasak JAV leidinio, pradedant 2015-ųjų sausio 1-ąja, keliuose iš septynių Rusijos uždarų atominių miestų atšauktos sustiprinto saugumo priemonės, o taip pat saugumo bendradarbiavimo programos 18-oje civilių objektų, kur saugomos branduolinės ginkluotės medžiagos. Taip pat sustabdytas projektas, pagal kurį stipriai sodrintas uranas turėjo būti paverčiamas į mažiau pavojingą medžiagą.
Anot sutarties, apribotas bendradarbiavimas tęsis trečiosiose šalyse, kurios naudoja rusiškos kilmės stipriai sodrintą uraną.
2015-ais siekdamos užtikrinti branduolinį saugumą Rusijoje JAV planavo išskirti 100 mln. dolerių. Per visą programos laiką Vašingtonas skyrė beveik 2 mlrd. dolerių.
Kaip pažymi „The Boston Globe“, Rusijos veiksmai nebuvo netikėtumas – dar 2014-ųjų rugpjūtį keli JAV oficialūs asmenys išreiškė savo susirūpinimą dėl šių bendradarbiavimo programų ateities, kurioms iškilo grėsmė pašlijus Maskvos ir Vašingtono santykiams.
