Antroji Danijoje vykstančio „Roskildės" festivalio diena, liepos 1- oji, buvo itin ryški ir spalvinga. Keturioms dienoms į „Roskildę“ iš viso pasaulio atsipalaiduoti ir pamiršti suvaržymus suvažiavę žmonės čia nori būti matomi. Todėl „Roskildėje“ gausu beprotiškų kostiumų.
Muzika šiame festivalyje nėra pažymėta svarbiausiu, pirmu numeriu, svarbiausia yra komunikacija, taigi, daugelis stengiasi atkreipti į save dėmesį išskirtine apranga. „Roskildėje“ nieko nestebina eilėje prie kavos sutiktas vaikinas meškos kostiumu, niekas čia net nesureaguoja į vienuolių kostiumais ir didžiuliais kryžiais ant kaklo pasidabinusius jaunuolius, skėsčiojančius kostiumo skvernus ir rodančius savo nuogą kūną. „Roskildė“ yra vieta, kur laksto žmonės vorai, dalinantys nemokamus apkabinimus ir bučinius ar zuikio ausimis pasidabinę festivalio savanoriai. Čia gausu ir vaivorykštės spalvos perukų ir net preciziškai išlygintų smokingų.
„Roskildėje“ vyrauja viena pagrindinė aprangos kodo taisyklė: kuo spalvingiau, ryškiau, beprotiškiau – tuo pastebimiau ir geriau.
Festivalio teritorija – tai vieta, kur visi trykšta tolerancija. „Roskildėje“ tiesiog neegzistuoja žodis „keistas“ ir „taip negalima“.
