Lietuvoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus, kurie įvyks kitų metų kovo 1 dieną, grupė parlamentarų, pagauta įkarščio siūlo įteisinti ir tiesioginius seniūnų rinkimus. Taip pat nustatyti seniūnijų teisę turėti savo biudžetą. Pasak Seimo nario, konservatoriaus Jurgio Razmos, šios pataisos seniūnams suteiktų konstitucinį statusą ir garantuotų realią savivaldą bei renkamų pareigų atskaitomybę bendruomenėms.
Ar reikalingi tiesioginiai seniūnų rinkimai, „Žinių radijas“ paklausė politologo Mažvydo Jastramskio.
„Teoriškai valdžia priartėtų prie žmogaus, tačiau praktiškai niekada negalime žinoti, kaip pasiteisintų toks sprendimas Lietuvos kontekste. Tačiau, kadangi mūsų savivaldybės yra labai stambios, tai tas tiesioginių merų įvedimas tik santykinai priartina tą valdžią prie žmogaus. O seniūnai yra arčiausiai žmonių ir kuo ta institucija, tai tuo didesnis šansas, kad žmonės žinos kandidatus iš ko renkasi“,- teigė M.Jastramskis.
Tyrimai rodo, jog 80 proc. gyventojų pritartų tiesioginiams seniūnų rinkimams. Pasak politologo, vis dėl to sakyti, kad tokie rinkimai pasiteisintų, negalima.
„Neaišku, ar bus kažkokių tai esminių pokyčių ar ir toliau mes turėsime nuo žmonių nutolusią savivaldą, kuri bus savivaldybės tarybos ginčų įkaite“,- sakė M.Jastramskis.
„Lietuva yra viena labiausiai centralizuotų ES valstybių ir tam tikras decentralizacijos lygis, didesnis kompetencinių galių suteikimas savivaldai ar net žemesniems jos lygiams, pavyzdžiui seniūnijai, būtų į naudą. Tik yra klausimas, kiek Lietuvos visuomenė yra tam pasiruošusi. Rinkimai gali priklausyti nuo renkamo žmogaus asmeninių savybių , o ne nuo kompetencijų“,- pridūrė politologas.
Parengė Monika Burvytė
