"Teršėjas moka" - tokiu principu turėtų vadovautis mokesčius už šiukšlių iš gyventojų ir įmonių išvežimą nustatantys valdininkai, tačiau šiuo metu ir gyventojai ir įmonės moka rinkliavą.
Nustatytas konkretus dydis, ir niekam nebeįdomu, ar tu ką nors išmeti į šiukšlių dėžę, ar - ne. Rinkliavos administratoriai tvirtina tokiu būdu sukontroliavę gyventojus, tačiau teisininkai ragina gyventojus reikalauti pakeisti tvarką ir mokėti už kiekį, o ne nuo "galvos" ar įmonės dydžio.
Vežėjams - už svorį, gyventojams - "nuo galvos"
Šiukšles iš įmonių ir daugiabučių kiemų vežančios šalies įmonės stebi sunkmečio rezultatą - konteineriuose šiukšlių sumažėjo. Nieko nuostabaus - žmonės mažiau perka, tad mažiau ir išmeta. Panevėžiečiai, pavyzdžiui, tikina, jog šiukšlių sumažėjo perpus. Keista, kad Šiauliuose šiukšlių vežėjai tikina, kad šiukšlių nesumažėjo.
Pasak didžiąją dalį Šiaulių ir apskrities aptarnaujančios įmonės "Specializuotas transportas" vadovo Rolando Stanio, užpernai jo vadovaujama įmonė surinko beveik 137 tūkstančius tonų šiukšlių, pernai šiek tiek daugiau - 139 tonas.
Už atvežtas šiukšles su šiukšlių vežėjais Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) atsiskaito pagal atvežtą šiukšlių kiekį. Kyla klausimas: jei šiukšlių vežėjams mokama pagal atgabentų atliekų svorį, kodėl gyventojai ir įmonės priversti mokėti ne už realų šiukšlių kiekį, o rinkliavą - nustatytą mokestį? Vadinasi, mažai šiukšlių išmetantis bedarbis Petras priverstas sumokėti už tai, ką išmetė pasiturintis Antanas ir gal net Marytė.
Pagal šiuo metu galiojančią rinkliavą, visiškai neatsižvelgiama, ar asmuo sukaupia kokį nors kiekį atliekų, kurį reikia tvarkyti, ar - ne. Dabar teršėjas yra kiekvienas žmogus ir kiekviena įmonė. Kiekvienas priverstas mokėti už tai, kad yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir kad dirba.
Komunalinius mokesčius mokantis asmuo žino, kad už dujas, vandenį, elektrą, šilumą jis mokės tiek, kiek sunaudoja. Mokant rinkliavą už šiukšles yra visiškai neaišku, už ką mokama. Meti šiukšles į konteinerį ar nemeti - privalai mokėti. Prievarta esi "padarytas" teršėju ir tokia prievarta visiškai neskatina taupyti, tausoti gamtos.
Vienos interneto svetaines kuriančios įmonės vadovas sakė nesuprantąs, kodėl įmonės, kuri beveik neturi šiukšlių, sąskaita kas mėnesį tuštinama priklausomai nuo joje dirbančių žmonių skaičiaus. Įmonėje dirba 12 žmonių, už kuriuos kas mėnesį mokama 40 litų.
Vairuotojus rengianti mokykla, kurioje dirba dešimt žmonių, sako per mėnesį turinti sumokėti už šiukšles 130 litų. Įmonė nevykdo jokios gamybos, būsimi vairuotojai mokosi prie kompiuterių ir važinėdami miesto gatvėmis, o į šiukšlių dėžę išmeta nebent trintuką ar vieną kitą popieriaus lapą. "Turime mokėti už tai, ko nedarome. Manau, kad įmonės turi būti suskirstytos pagal kategorijas, o ne mokėti nuo žmonių skaičiaus", - svarsto įmonės vadovas.
Rodiklis - įmonės mastai, o ne šiukšlių kiekis
Kokiu būdu rinkliavą surenkantis Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apskaičiavo rinkliavos dydį ir kur nukeliauja mūsų pinigai, surinkti už šiukšles?
Zenonas Kučinskas, ŠRATC viešųjų ryšių specialistas, sako, kad šiukšlių regione tikrai nemažėja. 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais metais, komunalinių atliekų iš fizinių ir juridinių asmenų Šiaulių apskrityje buvo surinkta 4 proc. daugiau. Pernai, palyginti su 2008 metais, komunalinių atliekų Šiaulių apskrityje iš gyventojų buvo surinkta 7 proc. daugiau.
Anot Z. Kučinsko, kiekvienas Šiaulių miesto gyventojas moka 56 litų dydžio rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą per metus. Kitų Šiaulių apskrities rajonų gyventojai moka po 60 Lt per metus. Kuo remiantis nustatyti rinkliavos dydžiai, ŠRATC atstovas konkrečiai neatsakė. "Rinkliavos dydis skaičiuojamas pagal faktiškai susidarančias atliekas ir reikalingas sąnaudas toms atliekoms sutvarkyti", - paaiškino.
Kokia sumokėtos rinkliavos dalis atiteko pačiai įmonei už darbą? Pasak Z. Kučinsko, 2008 metais rinkliavai administruoti Šiaulių mieste teko 6,1 proc. rinkliavos. Kituose rajonuose, išskyrus Šiaulių, teko 11,5 proc. rinkliavos įplaukų. 2009 metais rinkliavai administruoti tekusi dalis šiuo metu dar skaičiuojama.
"Įmonės, mokėdamos rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, moka ne už darbuotojus, vietų skaičių ar plotą. Įmonės moka už savo atliekų surinkimą ir tvarkymą. Darbuotojų ar vietų skaičius ir plotas yra tik parametras, pagal kurį nustatomi ta pačia veikla užsiimančios įmonės veiklos mastai", - sakė ŠRATC atstovas.
Administratoriai, pasirodo, ėmė ir nusprendė, kad atliekų daugiau susidaro didesnėse įmonėse. "Šiaulių mieste ploto parametras yra naudojamas prekybos ir multifunkcių kompleksų, prekybos centrų, parduotuvių, kioskų, turgaviečių, viešojo maitinimo įmonių veiklos mastui nustatyti", - sakė pašnekovas.
Z. Kučinskas teigia, kad prieš įvedant rinkliavą atliekų išvežimo sutartis su vežėjais Šiaulių mieste buvo sudarę tik penktadalis įmonių ir du trečdaliai individualių valdų gyventojų (rajonuose šie rodikliai buvo dar blogesni). Tie, kurie neturėjo sutarčių, savo atliekas vertė į konteinerius, pastatytus prie daugiabučių namų, kurių gyventojai ir sumokėdavo už tų atliekų sutvarkymą, arba vežė į miškus ar pagriovius, ištisas teritorijas paversdami šiukšlynais, už kurių sutvarkymą vėliau sumokėjo visi mokesčių mokėtojai. "Įvedus rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kiekvienas yra priverstas sumokėti už savo atliekų sutvarkymą. Taip įgyvendintas principas "teršėjas moka", - teigė jis.
Rinkliava - būdas pasipinigauti nedirbant?
Advokatas, žmogaus teisių gynėjas, visuomenės veikėjas, Jungtinio demokratinio judėjimo steigėjas Kęstutis Čilinskas sako, kad savivaldybių tarybų įvestos rinkliavos pažeidžia įstatymą. Įstatymas numato, kad "teršėjas moka". Tai reiškia, kad teršėjas turi sumokėti už tai, ką išmetė, tai yra už kiekį.
"Rinkliavas įvedė savivaldybių tarybos, tačiau įstatymas numato priešingai. Pasaulyje žmonės sumoka už išmestų šiukšlių kiekį, o savivaldybės priėmė įstatymą, kaip gauti pinigų nieko nedirbant. Nesvarbu, kad šiukšlių nėra, privalai mokėti. Moki vien už tai, kad gyveni ir kad dirbi. Bankrutuojančios ar pristabdžiusios veiklą bendrovės turi didžiulius plotus ir privalo mokėti didžiules sumas, nesvarbu, kad nevykdo veiklos ir šiukšlių neturi", - sakė advokatas.
K. Čilinsko teigimu, rinkliavos įvedimas nėra teisėtas, mat įstatymai rinkliavos būtinumą numato tik tais atvejais, kai nėra kitų būdų surinkti pinigus už suteiktą paslaugą. Seniau gyventojai sudarydavo sutartis su šiukšles išvežančia įmone, o įvedus rinkliavą paslaugos kaina išaugo kelis kartus - juk administratorius su visomis jų buhalterijomis išlaikyti reikia!
Pasak K. Čilinsko, kitų miestų gyventojai dėl rinkliavų jau bylinėjasi teismuose, pavyzdžiui, Lazdijų gyventojai dėl sąskaitų dydžio už šiukšles bylinėjasi Kauno apygardos administraciniame teisme, o šalies administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl rinkliavos įvedimo.
Konkurencijos taryba rinkliavą yra pripažinusi neteisėta, pažeidžiančia Konkurencijos įstatymą. "Savivaldybės to nepaiso. Artėjant rinkimams juk reikės pinigų, o tos monopolijos gali padėti jų gauti. Savivaldybės turi laikytis įstatymų. Žinoma, teismuose bylinėjantis 2-3 metai praeina, bet žmonės gali susiburti ir padaryti įtaką savivaldybėms. Žmonės turi apsispręsti, o jei tarybos nepakeis nuostatų, už tokius politikus balsuoti nebereikėtų."
Pasak K. Čilinsko, Europa tokių dalykų, kaip rinkliavos už šiukšles, nežino. Europoje žmogus įsigyja maišą šiukšlėms, kurio kaina tokia, kad ja sumokama už šiukšlių išvežimą. Paprasta apskaita ir nereikia jokių monopolijų ir buhalterijų išlaikyti.
Oksana LAURUTYTĖ
