Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę vasario mėnesį, parlamentinėmis būtų tapusios Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijos bei Tėvynės sąjunga su krikščionimis demokratais.
Ir tai būtų keturiomis politinėmis partijomis mažiau, negu jų pateko į Seimą per praėjusį spalį vykusius Seimo rinkimus.
Nepatekusiųjų sąrašą pradėtų Liberalų sąjūdis.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu vasario 1-9 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu Seimo rinkimuose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, jie būtų sėkmingi tik keturioms partijoms, t. y. jos taptų parlamentinėmis.
Sėkme, kaip ir per praėjusių metų spalį vykusius rinkimus, būtų vainikuotos Lietuvos socialdemokratų partijos pastangos. Už ją būtų balsavę 28 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, šeštadalis apklaustųjų balsuotų už Darbo partiją. Ją palaikytų 17 proc. respondentų.
Kiek mažiau nei dešimtadalis - po 8 proc. - pasisakytų už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus bei partiją Tvarka ir teisingumas.
Apie 5 proc., tiksliau 4,6 proc., respondentų nurodė, kad palaikytų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį. Ir tai liberalams jau būtų grėsminga situacija, balansuojant ties 5 proc. patekimo į Seimą riba.
Tokią ribą numato Seimo rinkimų įstatymas ir kitoms partijoms nebūtų lemta jos peržengti.
Daugiau nei po 2 proc. apklaustųjų vasarį buvo nusiteikę palaikyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą arba Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Pastaroji, šios kadencijos Seime priklausanti valdančiajai daugumai, pagal vasario mėnesio apklausos rezultatus liktų "už borto".
Po 1 proc. potencialių rinkėjų vasarį būtų parėmę politines partijas "Sąjunga Taip" ir "Drąsos kelias", Liberalų ir centro sąjungą, Krikščionių partiją bei partiją "Jaunoji Lietuva".
Kitas partijas palaikytų dar mažiau apklaustųjų - mažiau nei po pusę procento.
Ketvirtadalis - 24 proc. - viešosios nuomonės apklausos dalyvių neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
ELTA primena, kad per praėjusį spalį vykusius Seimo rinkimus ir pakartotinį balsavimą Lietuvos rinkėjai suformavo naujos kadencijos - 2012-2016 metų - Seimą. Ir šiuose rinkimuose daugiausia mandatų - 38 - iškovojo Lietuvos socialdemokratų partija. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pelnė 33, Darbo partija - 29, partija Tvarka ir teisingumas - 11 mandatų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis - 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 8, "Drąsos kelias" - 7, nepartiniai, t. y. išsikėlę patys - 3 ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - 1.
Dar trijų mandatų laimėtojai paaiškės po pakartotinių rinkimų antrojo rato Biržų-Kupiškio, Zarasų-Visagino vienmandatėse apygardose bei naujų rinkimų antrojo turo Ukmergės vienmandatėje apygardoje, kurioje buvo išrinktas netikėtai miręs Julius Veselka. Pirmasis rinkimų turas vyko praėjusį sekmadienį, kovo 3-iąją.
Dabartinė valdančioji dauguma - Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija - naujos kadencijos Seime turi 86 balsus.
