Nors moteris turi didelę patirtį, tačiau prisipažįsta, kad kartais gyvenimiškos istorijos ją vis dar jautriai paliečia. Moteris atvirauja, jog ji turi itin stiprų teisingumo pojūtį ir yra be galo empatiška asmenybė – Renata niekada nepraeis užsimerkusi pro tuos, su kuriais žmonės elgiasi neteisingai.
Laidoje „Virtuvės istorijos“ kalbinta laidų vedėja, kad būti laidos svečio pozicijoje jai yra gana nejauku. O paklausta, kaip atsiriboja nuo sudėtingų situacijų, prasitars, kad turi savų technikų.
„Ne visada yra lengva atsiriboti, ir, turbūt, tai yra labai žmogiškas dalykas. Normalu, kad mane paliečia. Esu empatiška ir jautri, bet per daugiau negu 8-erius metus, tikrai esu įvaldžiusi ir tam tikras technikas, kurios man padeda po filmavimų paleisti kitų žmonių gyvenimus. Ir tai yra visiškai natūralu – negali visą laiką gyventi tik kitų žmonių problemomis ir skauduliais bei galvoti apie jų likimą. Daugelis dalykų priklauso ir nuo pačių žmonių“, – pasakojo žurnalistė.
Tačiau jautrioji Renata, net ir išmokusi atsiriboti nuo kitų žmonių skausmo, kai kurių istorijų pamiršti negali.
„Viena istorija labai mane palietė. Į mus pagalbos kreipėsi vyras, kuris nebežinojo, ką jam daugiau daryti gyvenime, nes, deja, dėl žmonos paklydimų ir nuklydimų, jie prarado du savo vaikus. Maža to, žmona buvo jau 8-tą mėnesį nėščia. Paaiškėjo, kad ji turi ir labai stiprią priklausomybę narkotikams. Moteris atvyko pas mus į studiją. Mes padarėme viską, kad ji galėtų saugiai sulaukti gimdymo, kad būtų apsupta profesionalų, kurie galėtų jai padėti įveikti savo priklausomybę. Kiek žinau, jai sekasi tikrai neblogai“, – jai svarbia istorija pasidalijo laidos herojė.
Renata dalijasi savo gėriu tiek darbe, tiek gyvenime, ir niekada nelieka abejinga neteisybei. Laidos vedėjai Ilonai pasiteiravus, iš kur moteris turi tiek gerumo, Renata atskleidė, kad jai tai – tiesiog natūralus elgesys.
„Turiu labai stiprų teisingumo pojūtį ir negaliu tiesiog praeiti pro šalį, jeigu matau, kad kažkas su kitu žmogumi elgiasi neteisingai, negražiai, jeigu jis yra skaudinamas ir žeminamas. Neseniai prekybos centre teko pamatyti prie kitataučio studento besikabinėjantį vyrą. Tai mane tiesiog supurtė. Pagalvojau, kokią teisę tu turi jam sakyti, kad važiuotų namo, klausti, ką čia veikia, kodėl čia yra ar kaip atrodo?
Mes niekada nieko gero neduodame, kai kitus dėl kažko pašiepiame, užgauliojame. Aš esu atvira, priimu žmones tokius, kokie jie yra. Aš esu už tai, kad žmonės turi teisę mylėti ką nori, būti su kuo nori, gyventi, kaip nori. Nė vienas iš mūsų neturime tokios išskirtinės teisės kažką teisti. Sugebėti kitą priimti ir suprasti yra didžiulė dovana, ir mes dažnai pamirštame, kad ją turime“, – nuoširdumo nestokojo R. Šakalytė-Jakovleva.
