Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininke Jurgita Jankauskiene pasikalbėti apie kepenų suriebėjimo būklę, jos grėsmes ir simptomus, kurie gali išduoti apie galimus pokyčius kepenyse.
Kepenų suriebėjimo grėsmės
J. Jankauskienė pasakojo, kad kepenų suriebėjimas – tai procesas, kurio metu riebalai ima kauptis kepenų ląstelėse.
Grėsmių kyla tada, kai organas nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų, t. y. organizmo detoksikavimo, dalyvavimo medžiagų apykaitoje, energijos atsargų reguliavimo.
„Kepenims tenka dirbti intensyviau, jos patiria nuolatinį krūvį, todėl ilgainiui gali atsirasti pažeidimų.
Vis dėlto, didžiausią pavojų sukelia tai, kad ši būklė dažnai vystosi tyliai, be aiškių simptomų, todėl žmogus gali ilgai nežinoti apie problemą“, – pasakojo ji.
Anot vaistininkės, nekoreguojant gyvenimo būdo, riebalų sankaupos gali sukelti uždegimą, o šis ilgainiui vystosi į kepenų fibrozę, vėliau – kepenų cirozę.
Šios būklės – rimtas kepenų pažeidimas, reikšmingas tuo, kad gali turėti įtakos viso organizmo veiklai.
Kepenų suriebėjimą išduodantys simptomai
J. Jankauskienė taip pat prašneko apie ženklus, kurie gali išduoti sveikatai pavojingą būklę. Tiesa, iš pradžių pašnekovė pabrėžė, kad dažniausiai kepenų suriebėjimas būna tylus – nerodo jokių simptomų.
Pasak jos, progresuojant būklei jau galima pamatyti tam tikrus požymius. Vaistininkė nurodė, kuo dažniausiai skundžiasi pacientai, susiduriantys su kepenų suriebėjimu:
„Žmonės kartais jaučia sunkumą ar maudimą po dešiniu šonkauliu, ypač po sunkesnio ar riebesnio maisto vartojimo. Taip pat gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas, nuovargis, sumažėjęs energijos lygis.
Kai kepenų pažeidimas progresuoja, simptomai tampa akivaizdesni – gali atsirasti pykinimas, sumažėti apetitas, kristi svoris, o oda ir akių baltymai gali įgauti gelsvą atspalvį.“
Vaistininkė taip pat aiškino, kad, pavyzdžiui, pilvo srityje gali pasireikšti tinimai. Jie taip pat gali būti aptinkami ant kojų, ypač čiurnų ir blauzdų – pastebima vakare arba ilgiau pastovėjus.
Kai kuriais atvejais, pasak J. Jankauskienės, gali būti pastebimas ir bendresnis organizmo skysčių kaupimasis, pvz. veido paburkimas.
„Kepenų ligoms labiausiai būdingi būtent pilvo ir apatinių galūnių tinimai. Tai susiję su tuo, kad pažeistos kepenys nebegamina pakankamai baltymų, tokių kaip albuminas, kuris padeda išlaikyti skysčių pusiausvyrą kraujyje, todėl skysčiai ima kauptis audiniuose. Tai jau signalai, kad kepenys yra stipriai pažeistos ir būtina nedelsti“, – tikino ji.
Kepenų suriebėjimą padedantys nustatyti tyrimai
Pasidomėjus, kokie tyrimai gali padėti nustatyti kepenų suriebėjimą, J. Jankauskienė išskyrė kelis iš jų.
Anot jos, dažniausiai pirmiausia yra atliekami kraujo tyrimai, kurių metu vertinami kepenų fermentai – ALT ar AST. Jų padidėjimas yra kepenų pažeidimo ženklas.
„Taip pat plačiai naudojamas ultragarsinis kepenų tyrimas, kuris leidžia įvertinti kepenų dydį, struktūrą ir pastebėti riebalų sankaupas.
Jei reikia išsamesnio įvertinimo, gali būti atliekami papildomi tyrimai, padedantys nustatyti fibrozės laipsnį“, – teigė ji.
J. Jankauskienė taip pat pasakojo, kad retesniais atvejais siekiant įvertinti kepenų būklę yra atliekama biopsija. Tuomet paimamas nedidelis kepenų audinio mėginys ir tiriamas laboratorijoje.
„Šis tyrimas suteikia labai tikslią informaciją apie kepenų pažeidimo mastą. Svarbu prisiminti, kad visi tyrimai turi būti atliekami tik juos paskyrus gydytojui“, – sakė ji.
Kepenų suriebėjimą skatinantys ir mažinantys produktai
Svarbu aptarti ne tik grėsmes ir simptomus, tačiau taip pat sužinoti, kokią reikšmę mityba turi kepenų suriebėjimui. Vaistininkė pasakojo, kad vieni produktai didina kepenų suriebėjimo riziką, o kiti mažina.
„Vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių kepenų suriebėjimą, yra dažnas ir gausus alkoholio vartojimas, todėl jo reikėtų kiek įmanoma vengti arba visai atsisakyti. Ne mažiau reikšmingi yra ir mitybos įpročiai.
Kepenis neigiamai veikia didelis pridėtinio cukraus kiekis, ypač gaunamas iš saldintų gėrimų, desertų ar perdirbtų produktų, kadangi perteklinis cukrus organizme gali būti paverčiamas riebalais ir kauptis kepenyse.
Taip pat žalingi gali būti riebūs, kepti, stipriai perdirbti maisto produktai, greitas maistas, turintis daug sočiųjų riebalų ir druskos. Tokia mityba ne tik didina kepenų apkrovą, bet ir skatina uždegiminius procesus visame organizme“, – sakė ji.
O pasiteiravus vaistininkės, kokie maisto produktai gali padėti kepenų sveikatai, ji nurodė, kad tai – subalansuota, įvairi ir kuo mažiau perdirbtu maistu užpildyta mityba.
Anot jos, ypatingą vaidmenį čia vaidina antioksidantai, kurie padeda saugoti kepenų ląsteles nuo pažeidimų. Jų gausu uogose, vaisiuose, daržovėse, riešutuose ir sėklose.
„Naudingos ir omega-3 riebalų rūgštys, randamos riebiose žuvyse, tokiose kaip lašiša, sardinės ar silkė – jos padeda mažinti uždegiminius procesus.
B grupės vitaminai, kurie dalyvauja medžiagų apykaitoje, taip pat svarbūs kepenų veiklai – jų galima gauti iš žalialapių daržovių, kiaušinių, žuvies ar pilno grūdo produktų.
Vertėtų paminėti ir seleną – mikroelementą, padedantį apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, jo yra mėsoje, grūduose, ankštiniuose produktuose.
Tam tikri augaliniai junginiai, pavyzdžiui, kurkuminas, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali papildomai prisidėti prie kepenų apsaugos. Tokia mityba ne tik gali padėti sumažinti kepenų suriebėjimo riziką, bet ir gerinti bendrą savijautą“, – sakė ji.
Galiausiai, vaistininkė pridėjo, kad kepenys gali atsistatyti, dėl to ankstyvose stadijose laiku ėmusis pokyčių, galima pagerinti jų būklę.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
