Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas įregistravo Seimo narys Artūras Zuokas.
Jei Seimas pritartų, būtų galima nustatyti ne tik greičio viršijimą, bet taip pat automatizuotai fiksuoti ir triukšmo pažeidimus.
Taip pat siūloma aiškiai įtvirtinti, kad stacionariosios ir mobiliosios triukšmo matavimo priemonės gali būti naudojamos ne tik eismo priežiūrai, bet ir kitais įstatymų nustatytais viešojo saugumo, civilinės saugos bei krizių valdymo tikslais.
Pasak A. Zuoko, kalbama apie dvigubo panaudojimo infrastruktūrą, kuri taikos metu spręstų triukšmingo transporto problemą miestuose, o ekstremalių situacijų metu padėtų operatyviai identifikuoti ore judančius objektus.
„Esant grėsmei, tie patys radarai galėtų fiksuoti atskrendančius dronus ar kitas oro kovos priemones ir labai tiksliai nustatyti trajektoriją, skrydžio greitį ir kryptį. Taikos metu akustiniai radarai galėtų matuoti triukšmingą transportą, pavyzdžiui, ar tai būtų motociklai su perdarytais duslintuvais, ar sportiniai automobiliai, kurie nepaiso geros kaimynystės principo. Būtų galima tokius pažeidimus fiksuoti ir skirti baudą, lygiai taip pat, kaip tai daroma už greičio viršijimą“, – sako A. Zuokas.
Parlamentaro teigimu, technologiniai sprendimai Lietuvai yra prieinami jau dabar.
Grėstų baudos
ANK jis siūlo nustatyti, kad už motorinių transporto priemonių, neatitinkančių nustatytų triukšmo reikalavimų, vairavimą, taip pat už tokio pažeidimo nustatymą naudojant stacionarias ar mobilias pažeidimų fiksavimo sistemas, vairuotojams grėstų bauda nuo 50 iki 100 eurų.
Kaip pastebi A. Zuokas, dabartinis reguliavimas nesukuria aiškaus teisinio mechanizmo, kuris leistų objektyviai identifikuoti konkrečią transporto priemonę kaip triukšmo šaltinį ir patikimai užfiksuoti momentinį pažeidimą realiuoju laiku.
„Kadangi triukšmas dažnai pasireiškia trumpalaikiais, intensyviais epizodais, jis ne visada gali būti užfiksuojamas taikant įprastas kontrolės priemones, kurios daugiausia apsiriboja transporto priemonių patikrinimais, triukšmo vertinimu techninių apžiūrų metu ir bendro aplinkos triukšmo matavimais. Tokios priemonės nėra pritaikytos momentiniams atvejams fiksuoti ir neleidžia patikimai susieti triukšmo su konkrečia transporto priemone realiuoju laiku.
Gyventojų skundai dėl triukšmingų transporto priemonių paprastai perduodami policijai, tačiau vien jų pateikti duomenys ar vaizdo įrašai dažniausiai nėra pakankami pažeidimui konstatuoti. (…) Be to, taikant esamą praktiką dažniausiai vertinamas bendras aplinkos triukšmo lygis, o ne konkrečios transporto priemonės skleidžiamas momentinis garsas, todėl epizodiniai pažeidimai neretai lieka neužfiksuoti“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame nurodoma, kad pavyzdžiui, Prancūzijoje diegiami triukšmo radarai, leidžiantys automatiškai nustatyti konkrečios transporto priemonės skleidžiamą garsą ir jį susieti su pažeidėju. Tokios sistemos yra testuojamos ir taikomos Jungtinėje Karalystėje bei kitose valstybėse.
Ši tendencinga praktika, anot A. Zuoko, rodo bendrą kryptį – pereiti prie technologijomis grindžiamos, objektyviais duomenimis paremtos triukšmo kontrolės.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo 2027 m. sausio.
