„Balsas.lt savaitės“ žurnalisto tyrimas teigia, jog valstybės saugomos teritorijos – draustiniai, parkai ir rezervatai − tebelieka nuožmių interesų mūšių arenomis.
Garbinama ir nekenčiama viršininkė
Gražiausiuose šalies kampeliuose, ypač Kuršių nerijoje, verda arši kova tarp siekiančiųjų išsaugoti paveldą ir gamtą bei norinčiųjų vykdyti statybas ir plėtrą. Gal Lietuvoje yra per daug teritorijų, kuriose absurdiškai ribojama bet kokia veikla? Mūšiuose su gamtosaugininkais tarp nukentėjusiųjų minimas ir garsiausias visų laikų Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis.
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) viršininkė Rūta Baškytė, besisukanti skandalų epicentre, yra arba garbinama, arba nekenčiama. Vieni ją laiko uolia kovotoja ir principinga valdininke. Kiti – klastinga devyndarbe, kuriai neva paklūsta aukšti prokurorai ir net prezidentūra.
Konfliktas kilo dėl bylos
Iš pareigų dabar jau atsistatydinęs buvęs Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas teigia, kad karjerą sužlugdžiusi baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo tarnyba yra inspiruota R. Baškytės.
Byla S. Stulpinui buvo iškelta 2007-ųjų spalio 18 dieną − iškart po Seimo Aplinkos apsaugos komiteto sprendimo, kai išnagrinėjus jo pateiktą medžiagą buvo nustatyta, kad R. Baškytė neva netinkamai atliko pareigas, melavo Konstituciniam Teismui ir piktnaudžiavo tarnyba. Aiškinama, kad R. Baškytė esą jam atkeršijo.
„Prokuratūroje išdirbau 33 metus ir iki pat 2007 metų mano darbas buvo vertinamas vien paskatinimais ir apdovanojimais“, –skundžiasi buvęs prokuroras.
Anot S. Stulpino, tokios nelaimės jį ištiko tik todėl, kad užkliudė VSTT vadovę – pareiškė jai įtarimus. Auka save laikantis pareigūnas teigia, kad ikiteisminio tyrimo, kurį jis pradėjo R. Baškytės atžvilgiu, pradžia buvo derinta su Generaline prokuratūra, tačiau vėliau esą pats generalinis prokuroras Algimantas Valantinas ėmė piktintis − kaip išdrįsta pareikšti įtarimus VSTT direktorei.
Žiniasklaidoje dažniausiai teigiama, kad pagrindinis R. Baškytės užnugaris yra prezidentūra, o konkretus asmuo, padedantis susitvarkyti su visais oponentais, – prezidentūros Kultūros, mokslo ir ugdymo grupės vadovė Irena Vaišvilaitė.
Nelegalu tapo legalu
Daug laiko ir energijos kovai su VSTT vadove skyręs buvęs Seimo narys ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Gediminas Jakavonis, kaip ir prokuroras S. Stulpinas, ne kartą teigė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNPP) teritorijoje beveik nevyksta nelegalios statybos, nes jas visas esą įteisinusi pati R. Baškytė.
Tai Seimo narys nurodė ir komiteto posėdžiui adresuotame rašte. Skandalas dėl masinių nelegalių statybų UNESCO saugomoje teritorijoje, anot politiko, buvo išpūstas pačios VSTT direktorės.
S. Stulpinas teigia, kad KNPP nebus nugriautas nė vienas nelegalus statinys, nes savininkai turi legalius dokumentus ir laimėtų bylas prieš valstybę, o kompensacijas turėtų mokėti visi mokesčių mokėtojai. „Visos neteisėtos statybos Kuršių nerijoje vyko 2000−2005 metais, VSTT privalėjo kontroliuoti, kaip vykdomi įstatymai“, – įsitikinęs prokuroras.
Ginasi neturinti jokių galių
Šiuos ir kitus oponentų žeriamus priekaištus bei įsitikinimą, kad šokdina prezidentūrą ir generalinį prokurorą, R. Baškytė vadina niekais.
„Štai ponas S. Stulpinas mano nuodėmes pradeda vardyti net nuo 2000 metų, nors tarnyba įkurta tik 2002-aisiais“, – teigia prieštaringai vertinama moteris.
Pasak R. Baškytės, įstatymai nenumato tarnybai įgaliojimų derinti projektus, o KNPP skandalą įžiebė ne kokių nors statybų teisėtumo, o parko direkcijos veiklos patikrinimas.
„Kaip galiu piktnaudžiauti ten, kur neturiu įgaliojimų? Juk galime kontroliuoti tik direkcijos veiklą, o ne tai, kas vyksta teritorijose“, – skėsčioja rankomis valdininkė.
Moteris sako nežinanti, kaip komentuoti spaudoje pasirodžiusius teiginius apie jos galią ir įtaką. „Matyt, net nederėtų taip sakyti, bet jokių galių neturiu. Net neturiu kas mane palaiko. Kai sakoma, kad esame draugės su I. Vaišvilaite, nežinau, ką pasakyti. Ant dviejų rankų pirštų suskaičiuočiau, kiek kartų buvome susitikusios“, – aiškina R. Baškytė.
Į pareigų netekusio prokuroro teiginius apie susidorojimą ji atsako gūžtelėdama pečiais. „Byla jam iškelta kitą dieną po man nepalankaus Seimo komiteto sprendimo? Ir kaip galėjau tai suorganizuoti? Norint iškelti bylą reikia atlikti darbą, surinkti įrodymus ir pan. Kaip tai galėjome padaryti per vieną dieną?“ – klausia VSTT direktorė.
Reikia laikytis įstatymų
Kalbas, kad įstatymai neva neleidžia žmonėms remontuoti ar rekonstruoti net malkinės ar sandėliuko, R. Baškytė vadina perdėtu bauginimu.
„Ir anksčiau Statybos įstatyme buvo numatyta, kad galima nugriauti nelegalius statinius. Tada teismams tiesiog buvo palikta galimybė įsakyti koreguoti projektą, patį statinį arba jį griauti. Dabar pereita prie kraštutinių nuostatų, kurios kartais kelia abejonių. Kai su buvusiu aplinkos ministru Arūnu Kundrotu pradėjome įgyvendinti įstatymų nuostatas, prasidėjo kova“, – pasakoja VSTT vadovė.
Moters teigimu, jokia paslaptis, kad nemažai Seimo narių manė, jog pakanka turėti pažįstamų reikalingose vietose, jiems paskambinti − ir visi neteisėti darbeliai bus reikiamai apiforminti. Kai tokių galimybių nebeliko, kilo pasipiktinimas, kurio pradžia buvo praėjusios kadencijos parlamente.
Pasak R. Baškytės, netiesa, kad įstatymai neleidžia nieko daryti saugomose teritorijose. Tačiau ji sutinka, kad įstatymus daug kur reikia tobulinti. „Matome, kad nelegalios statybos būna įžūlaus masto. Negalima lyginti pavėsinės su gyvenamuoju namu ir pan. Vienas iš Seimo komiteto priekaištų mums toks ir buvo – kaip drįstame grupuoti pažeidimus į svarbesnius ir mažiau svarbius, nors mūsų darbuotojai priimdami sprendimus mėgino vadovautis dar ir sveiku protu“, – „Balsas.lt savaitei“ teisinasi VSTT vadovė.
Valdininkė sako, kad jai dar neteko girdėti dramatiškų situacijų, kai nugriovus kokį nors gyvenamąjį namą plyname lauke ar prie griuvėsių būtų likusi nakvoti šeima, kad kas nors dėl to būtų nusižudęs ar pan.
TIK FAKTAI
2007 metų rugpjūtį VSTT direktorė spaudai pareiškė, jog S. Stulpinas spaudė ją, kad leistų daugiau statybų pajūrio regioniniame parke. Šioje teritorijoje brangios žemės turėjo prokuroro šeima.
S. Stulpino vadovaujama Klaipėdos apylinkės prokuratūra R. Baškytei buvo pareiškusi įtarimus dėl aplaidaus darbo − esą kai kurie jos pasirašyti raštai sudarė sąlygas neteisėtoms statyboms Kuršių nerijoje.
Pareigų S. Stulpinas neteko ir įtarimai dėl svetimo turto iššvaistymo jam pareikšti 2007-ųjų spalį.
Šalyje yra daugiau nei 370 rezervatų, parkų ir draustinių, kuriuose vienaip ar kitaip ribojama gyventojų veikla.
Pasak VSTT vadovės, per metus nugriaunama maždaug 120 nelegalių statinių, kurie yra nevienodo masto ir svarbos objektai.
Garsiausias Lietuvos krepšininkas A. Sabonis 2002 metų lapkričio 27 dieną buvo gavęs reikalingus leidimus statyboms Preiloje. Tačiau 2005-ųjų pabaigoje Aplinkos ministerija pareikalavo nugriauti A. Sabonio ir jo partnerių bendrovės pastatytas poilsiavietes.
Vidmantas Babrauskas
