Smūgis po smūgio ukrainiečiai talžo karinius taikinius okupuoto Krymo Sevastopolyje. Čia į orą lekia rusofašistų Juodosios jūros laivyno pagrindinis ryšių centras ir FSB kontržvalgybos būstinė.
Į taikinus uostamiestyje skrieja britų ir prancūzų Ukrainai perduotos „Stormshadow“ ir „Scalp“ raketos. Tačiau tuo smūgiai Sevastopoliui neapsiriboja. Galingi sprogimai aidi toliau. Net ir rusofašistų užimto Sevastopolio uosto teritorijoje.
Taip pat už 80-ies kilometrų esančiame Simferopolyje, šalia kurio ukrainiečiai smogė naftos bazei. Ryte Kyjivas pranešė, kad naktinės atakos žala Rusijai išties nemenka.
Okupantai neteko dviejų didžiųjų desantinių laivų „Jamal“ ir „Azov“, kurie sudaro Rusijos karinio laivyno pagrindą.
„Jamal“ yra beveik 113-os metrų laivas, kuris 2014-aisiais dalyvavo rusofašistų operacijoje užimant Krymą.
Puolimo laivas „Azov“, flotilei priklausantis nuo 1990-ųjų, irgi dalyvavo ne vienoje karinėje operacijoje. Jų abiejų kaina gali viršyti 200 milijonų eurų. Tiesa, kokią tiksliai žalą laivams padarė ukrainiečių smūgiai, kol kas neaišku.
Tuo metu V. Putinas naktį surengė dar vieną masinę ataką Ukrainoje. Jau trečią per pastarąsias keturias dienas. Paleido į ją 28 dronus ir 29 raketas. 20 jų rusai nukreipė į Lvivą.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių siužete.
Dėl vienos į Lvivą nutaikytų raketų paryčiais sukilo visos Lenkijos nacionalinio saugumo tarnybos ir gynybos pajėgos. Štai čia užfiksuota, kad sparnuotoji rusų raketa įskriejo į Lenkijos – NATO šalies – teritoriją.
„4 valandą 43 minutės ryto viena Rusijos raketų pažeidė Lenkijos oro erdvę. Raketa įskrido į Lenkijos teritoriją virš Oserdovo kaimo, Liublino vaivadijoje ir išbuvo mūsų šalies teritorijoje 39-ias sekundes. Į mūsų šalies teritoriją ji įskrido maždaug 1000-tį – 2000-ius metrų“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Wladyslaw Kosiniak-Kamyszas.
Lenkija nedelsdama pakėlė keturis F-16 naikintuvus – du lenkų, du sąjungininkų amerikiečių. Visgi NATO naikintuvai 800-tų km/val greičiu skriejusios rusų raketos nenumušė. Tačiau Lenkijos gynybos ministerija abejoti neleidžia. Jei Rusijos raketa į Lenkiją būtų skridusi dar giliau, ją pajėgos tikrai būtų numušusios.
„Objektą viso skrydžio metu stebėjo Lenkijos kariniai radarai. Ėmėmės visų strateginių veiksmų, siekiant užtikrinti saugumą. Kaip minėjau, objektas buvo stebimas visą laiką ir galiausiai grįžo į Ukrainos teritoriją“, – kalbėjo W. Kosiniak-Kamyszas.
Šįkart rusų raketa Lenkijos teritorijoje išbuvo tik 39-ias sekundes, o štai gruodžio 29-ąją – beveik tris minutes. Tąkart Lenkija raketos irgi nenumušė, tik žadėjo, kad jei tokie incidentai kartosis – atsakas bus griežtesnis, nes Rusija tokiomis provokacijomis testuoja Lenkijos pasirengimą reaguoti ir požiūrį į gynybą. Dabar Lenkijos valdžia kartoja tą patį.
„Jeigu būtų buvę prielaidų, rodančių, kad raketa skrieja kokių nors Lenkijoje esančių taikinių kryptimi, žinoma, ji būtų buvusi numušta.“
Ukrainai šiandien numušti pavyko 18 iš 29 raketų. O pastarųjų dienų V. Putino tikslas sunaikinti kritinę Ukrainos infrastruktūrą – nepasikeitė. Per praėjusios nakties ataką nukentėjo svarbus, bet kol kas neįvardytas objektas Lvive, taip pat Odesos uostas. V. Zelenskis beda į pirštu į oro gynybos sistemų trūkumą ir neveikiančias sankcijas.
„Svarbu veikti kartu kiekvieną kartą, kai raketos ir dronai bando sunaikinti mūsų gyvenimus. Veikti siekiant sumažinti teroro potencialą, jį blokuoti. Tai ypač liečia oro gynybos sistemas ir sankcijas. Visos šios „Iskander“, „Kinzhal“ ir kitos Rusijos raketos, „Shahedai“ turi dešimtis komponentų, importuotų terorui iš kitų šalių“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Gedi po šalį sudrebinusio teroro
O terorizmą Ukrainoje jau daugiau nei dvejus metus kasdien sėjanti Rusija šiandien pati gedi po šalį sudrebinusio teroro. Prie „Crocus“ koncertų salės gėlių jūra ir minios žmonių. Viena moteris rankose laiko baltą balandį – taikos simbolį.
O gelbėtojai su šunimis dar apieško pramogų centro griuvėsius po čia smogikų surengtų skerdynių ir „Crocus“ nusiaubusio gaisro. Aukų skaičius išaugo iki 137-ių, apie pusantro šimto sužeisti.
„Reakcija – siaubas, nes... neįmanoma. Nukentėjo vaikai...“ – kalbėjo Maskvos gyventoja Farida.
„Noriu pasakyti, kad mes bet kokiu atveju tapsime stipresni. Mes jau stipresni. Ir mes laimėsime“, – sakė Maskvos gyventojas Michailas.
O V. Putinas ir toliau maitina rusus propagandiniais vaizdais apie miške sulaikytus teroristus.
Mažeikis: sulaikytieji – atpirkimo ožiai
Tačiau keistai atrodo, kai didžiausią teroro išpuolį Rusijoje per 20 metų surengusius galvažudžius „gaudo“ antiteroristinio būrio pareigūnai, mūvintys paprastus džinsus. Pasak profesoriaus Gintauto Mažeikio, visas šis sulaikymas – parodomasis spektaklis rusų tautai nuraminti. O sulaikytieji – atpirkimo ožiai.
„Kažkokie tinkuotojai tadžikai, kurie nelabai susigaudo apskritai nei kas teroras, nei rusų kalbos nemoka, nei jokios kalbos nemoka, dreba, turbūt, narkotikų prieš tai prisiriję, važiuoja su tuo kvailu automobiliu, nelabai moka ir ginklais naudotis. Dabar ten juos kankina, muša, ir jie prisipažins bet ką, kad net Rosą Luxemburg 1919 m., praeitame amžiuje, nužudė“, –komentavo VDU profesorius Gintautas Mažeikis.
Atsakomybę už rusų skerdynes prisiėmusi „Islamo valstybė“ paviešino teroristų nuotrauką, o tada iškart ir šį vaizdo įrašą, kuriame neva tie patys tadžikai žudo rusus, vienam jų pjauna galvą, rėkia „Allahu akbar“. Tačiau G. Mažeikis įsitikinęs, teroro išpuolį įvykdė tikrai ne tik keturi atpirkimo ožiais paversti tadžikai.
„Vieni vaikšto profesionalai su automatais, kiti su peiliais laksto. Jie neturi net automatų. Bet jie irgi žudo, pjausto, ieško po tualetus, kur slepiasi rusai, po to kviečiasi šiuos su automatais, kad ateitų ir jie atėję iššaudo“, – kalbėjo G. Mažeikis.
„Šiuo atveju mes matome absurdą ir todėl aš pritariu tam, ką sako JAV žvalgyba – žmonės, būkite atsargūs, teroristai visi liko, ko gero, gyvi, laukite Maskvoje naujų sprogdinimų“, – pridūrė jis.
O į V. Putino kaltinimus neva Ukraina prisidėjo, atsakė V. Zelenskis:
„Tas visiškai apgailėtinas V. Putinas, užuot rūpinęsis savo Rusijos piliečiais, į juos kreipęsis, visą dieną tylėjo – galvojo, kaip tai susieti su Ukraina. Viskas absoliučiai nuspėjama.“
Tačiau apie V. Putiną, kuris į teroro sukrėstą tautą kreipėsi tik po 18-ka valandų trukusios tylos, propaganda jau suka dokumentinį filmą ir demonstruoja kaip atrodė pirmos jo darbo minutės ir valandos išpuolio vakarą. Žurnalistams pozavo nuo pirmų minučių, o specialiąsias tarnybas į išpuolio vietą pasiuntė tik po valandos.
