Pro vilniečių namų langus įslinko žaibas: negalėjo patikėti, kas vyko toliau

Būtent tokia istorija socialiniame tinkle „Facebook“ prieš trejus metus pasidalijo vilnietė Lena – ji papasakojo apie įvykį, nutikusį jos šeimai. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Stichija smogs staiga: dėl pavojaus skubiai įspėja 8 Lietuvos regionus

Audra smogė Kauno rajonui: štai kaip virto medžiai, viesulas gyventojams pridarė žalos

Orų permainos – jau netrukus: dangus maišysis su žeme

Naujienų portalas tv3.lt šią istoriją primena neatsitiktinai – prasidėjus vasarai Lietuvoje vis dažniau pasitaiko staigių liūčių ir audrų su perkūnija, todėl svarbu nepamiršti saugumo taisyklių.

+10

Įspėja visus

„Ryte paprastai aš su vaikais dar miegu, o vyras keliasi pirmas. Tą dieną kaip įprastai jis atsikėlęs nuėjo apačioje į vonią praustis, o mes viršuje miegojome. Langai praviri, nes karšta. Pabudau nuo didžiulio trenksmo. Iš pradžių atrodė garsas toks lyg bomba ant namo užkrito, o paskui dar kurį laiką sklido toks ūžesys. Truko tik kelias sekundes, bet...“ – savo įraše dalinosi Lena.

„Na, visas gyvenimas prieš akis nepralėkė, bet spėjau atpažinti, kad tai buvo žaibo trenksmas. Maniau, kad jei langai atviri ir žaibas pateko į namą, kažko daryti nebėra prasmės, nes vis tiek mirsi. Tačiau kitą akimirką supratau, kad matyt, dar nemirsime.

Tada per tą baisų ūžesį pašokau, uždariau vieną langą, paskui kitą ir taip visus iki apačios. Vaikai atsibudę, persigandę. Apačioje radau vyrą visą sukrėstą. Sakė, kad nespėjo sureaguoti, net vandens užsukti, kai tiesiai iš vandens pasirodė elektros srovė ir nubėgo kažkur į kilimėlį prie kojos. Tai gerai, kad tuo metu nebuvo kontakto su vandeniu!

Po to namuose jautėsi degėsių kvapas, apieškoję radome kad iš maršrutizatoriaus rūksta dūmai, vėliau paaiškėjo ir kad visas interneto kabelis sudegė. Žaibas trenkė ir į vartų automatiką.

Mažesnysis vaikas nuo to laiko bijo žaibų“, – dalinosi Lena.

Įrašo pabaigoje moteris pridūrė, kad ši istorija yra skirta ne tam, kad dar labiau išgąsdintų ir priverstų bijoti žaibų. Anaiptol, tai – įspėjimas, kad būtina ne tik uždaryti visus langus, tačiau ir išjungti elektrą.

Be to, Lena paaiškino, kad namuose buvo žaibolaidis: „Galvoju, kad tiesiog namuose įjungta elektra pritraukė žaibą. Vienu žodžiu, būkite atsargūs!“

Kaip elgtis žaibuojant?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pasidalino keliomis pagrindinėmis rekomendacijas, kaip elgtis perkūnijos ir stipraus vėjo metu bei padėkite pasirūpinti tais, kuriems pagalbos gali prireikti labiausiai.

Kviečiame prisiminti saugumo taisykles, kurias svarbu žinoti dar prieš prasidedant perkūnijai.

Prieš perkūniją:

• Kol neįvyko nelaimė, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.
• Būtina išjungti visus elektros prietaisus.

Perkūnijos metu ar žaibuojant:

• Žaibuojant ar griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.
• Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
• Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
• Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų.
• Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
• Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą.
• Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.
• Pamatę kamuolinį žaibą elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.

Prieš prasidedant stipriam vėjui:

• Perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pučiant stipriam vėjui sustabdykite krovos darbus su kranais bei kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi.
• Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius.
• Pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui.
• Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas.

Kiti svarbūs patarimai gyventojams:

• Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, taip pat nestatykite automobilių po medžiais.
• Išneškite iš atvirų balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite.
• Uždarykite namų duris, langus, langines.
• Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartus, nepalikite lauke gyvūnų.
• Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių.
• Jeigu privalote išvykti,  namuose išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Gresiant nelaimei, labai svarbus bendruomeniškumas. Svarbu pasiteirauti kaimynų, ar jie girdėjo pranešimus, gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai, todėl pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti.

Jei turite galimybę – padėkite jiems arba informuokite artimuosius.

Nelaimės atveju esant pagalbos poreikiui skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.