Šiandien lapkričio 19d. 16val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g.1, atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus bendra baltų archeologijos paroda “Kuršiai – baltų vikingai“.
Spaudos konferencija tą pačią dieną, 15 val. Dalyvauja Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius Arnis Radinš, parodos kuratorė Eglė Griciuvienė ir kt.
Paroda „Kuršiai –baltų vikingai“ trečioji bendra Lietuvos ir Latvijos archeologų paroda iš abiejų šalių projekto apie baltų proistorę bei archeologinius tyrimus. Remiantis projekto medžiaga bus parengta paroda ir reprezentacinis leidinys „Baltai“, lietuvių ir anglų kalbomis. Projekto, leidinio ir parodos „Baltai“ tikslas- įrašyti baltų gyventas teritorijas į Europos tuo pačiu ir pasaulio civilizacijų žemėlapį.
Kuršių genties formavimosi pradžia ir pagrindas buvo kaip tik dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Kuršių apgyvendintas žemes vakaruose skalavo Baltijos jūra, rytuose ribojo Minijos upės baseinas, pietuose buvo lamatiečiai, turėję bendrus su kuršiais protėvius, šiaurėje siekė Ventos upės žiotis, o X-XIa. beveik visą Kuršo pusiasalį.
Parodoje akcentuojamas Baltijos jūros rytinės pakrantės kuršių žemių archeologijos žemėlapis su piliakalniais ir kapinynais. Genties savastis atskleidžiama per didelę gausą įkapių komplektų.
Kuršių vikingų ginklų arsenalas rodo tuometinę karinę jėgą ir galybę. XIa. kuršiai buvo aktyvesni už danų ir švedų vikingus Kurše. Kuršiai puldinėjo pirklių laivus, siaubė danų ir švedų pakrantes, kai kur net trumpai apsigyvendavo. Parodoje pristatomi būdingiausi kuršių vyrų ir moterų papuošalai, demonstruojantys turtą, galybę, puikų estetinį pojūtį. Paslaptingiausi daiktai – paslėpti ar paaukoti papuošalai bei ginklai aptinkami kuršių lobiuose. Gausybės amuletų dėjimas į kapus mirusiesiems, miniatiūrinės įkapės - išskirtinis šios baltų genties bruožas. Radiniai iš piliakalnių atskleidžia kasdienį kuršių genties gyvenimo būdą.
