Skelbiama, kad gegužės 6–10 d. ten bus atliekami bandomieji smūgiai raketomis, galinčiomis nešti branduolinį užtaisą.
Rusijos propagandistai socialiniuose tinkluose aktyviai grasina galimu branduoliniu smūgiu į svarbiausius objektus Ukrainoje – parlamento pastatą, Prezidento kanceliariją, Generalinį štabą.
Rusai teigia, kad gali paleisti keletą „Orešnik“ raketų, apie penkiasdešimt skirtingų sparnuotųjų ir balistinių raketų, taip pat apie penkis šimtus dronų. Ukrainos kariuomenė negali patvirtinti tokių rusų planų.
Ukrainos oro pajėgų vado pavaduotojas pulkininkas Pavelas Elizarovas mano, kad šiuo metu Rusija nesiryš panaudoti branduolinio ginklo.
Vis dėlto Ukrainos technologinis proveržis jau sukėlė isteriją Rusijoje. Netrukus Ukraina galės naudoti vietos gamybos balistines raketas, o tai gali dar labiau įsiutinti Kremlių. Rusai ieškos naujų galimybių neprarasti pozicijų kare.
Kyjivas: Rusija pažeidė vienašališkas paliaubas bepiločių orlaivių ir raketų atakomis
Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad Rusija pažeidė Ukrainos paskelbtas vienašališkas paliaubas, nes naktį atakavo Ukrainos miestus 108 koviniais bepiločiais orlaiviais ir trimis raketomis.
Maskva nebuvo sakiusi, kad paisys Kyjivo raginimo nutraukti ugnį nuo gegužės 6 d. vidurnakčio – tai atsakomosios paliaubos, kurias skelbti paragino prezidentas Volodymyras Zelenskis, kai Rusija savo ruožtu paskelbė apie trumpalaikes paliaubas, apimančias šeštadienį Maskvoje vyksiantį jos Pergalės dienos paradą.
„Tai rodo, kad Rusija atmeta taiką, o jos apsimestiniai raginimai nutraukti ugnį gegužės 9 d. neturi nieko bendra su diplomatija. (Rusijos prezidentui Vladimirui – ELTA) Putinui rūpi tik kariniai paradai, o ne žmonių gyvybės“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Rusija antradienį atakavo kelis Ukrainos miestus bepiločiais orlaiviais, raketomis ir bombomis, pražudydama mažiausiai 28 žmones ir dar kelias dešimtis sužeisdama. Tai buvo viena kruviniausių dienų civiliams per kelias savaites.
Per Ukrainos atakas aneksuotame Krymo pusiasalyje taip pat žuvo penki asmenys, o dar du – per tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių smūgį centrinėje Rusijos dalyje.
Abi pusės kariauja nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją. Derybose dėl kruviniausio karo Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pabaigos padaryta menka pažanga.
Maskva nori, kad Kyjivas išvestų savo pajėgas iš rytų ir atsisakytų Vakarų karinės paramos, tačiau Kyjivas šiuos reikalavimus atmeta kaip tolygius kapituliacijai ir šimtų tūkstančių žuvusių karių išdavystei.
Maskvos gynybos ministerija pareiškė, kad nuo 21 iki 7 val. numušė 53 Ukrainos bepiločius orlaivius – kur kas mažiau nei ankstesnėmis dienomis. Ji nenurodė, ar kurie nors bepiločiai puolė po to, kai vidurnaktį turėjo įsigalioti Kyjivo vienašališkos paliaubos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
