Tie, kam brangios amžinos vertybės – Tėvynės laisvė ir Nepriklausomybė, antradienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie Amžinosios ugnies ir Laisvės paminklo, paminėjo Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną.
Minėjimą organizavo politiniai kaliniai ir tremtiniai bei Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyrius. Renginį vedęs šio skyriaus vyriausiasis specialistas Vilius Kaminskas pirmiausia priminė skaudžios istorijos momentus, nulėmusius Lietuvai ilgus okupacijos dešimtmečius, tremtį ir skausmą. Jis kalbėjo ir apie unikalų įvykį – Baltijos kelią, paskaitė tremtinių Eglės Nemunaitės, Lino ir Žibutės sukurtus eilėraščius.
„Rugpjūčio 23-ioji mūsų šalies gyventojams yra skaudi diena. 1939 m. Maskvoje buvo pasirašyta nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutartis. Ją pasirašė Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas. Mūsų kaimyninės valstybės Estija, Latvija, Rytų Lenkija, Suomija ir dalis Rumunijos pateko į Sovietų Sąjungos įtakos sferą“, – susirinkusiems skaudžius 1939-uosius priminė miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.
Lietuva pagal rugpjūčio 23 dienos susitarimą atiteko Vokietijos interesų zonai, tačiau rugsėjo 28 dieną, jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė sienos bei draugystės sutartį, o tada Lietuva atiteko Sovietų Sąjungai. Įgyvendinant Molotovo – Ribentropo paktą, 1940 metais Lietuva okupuota, prasidėjo trėmimai, nacionalizacija ir visos kitos blogybės, kurios tęsėsi iki 1990 metų", – sakė Kauno vicemeras, primindamas, jog Molotovo ir Ribentropo sutartis ilgai buvo slepiama, tačiau visų nukentėjusių valstybių žmonės apie ją gerai žinojo.
Lietuva vis siekė išsivaduoti iš okupacijos, o 1988 m. prasidėjo Sąjūdis. 1989 m. rugpjūčio 23-iąją milijonai žmonių stojo į Baltijos kelią, kuriame vieningai rankomis susikibo trijų laisvės trokštančių valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – gyventojai, iš viso apie 2,5 mln. žmonių. Gyva grandinė nusitęsė apie 600 kilometrų. Trijų Baltijos sesių vienybė buvo puikus iššūkis to meto Sovietų Sąjungos vadovams. Baltijos kelias vadintas isterijos pasireiškimu, tačiau tai buvo kovos už laisvę kelias, atvedęs Lietuvą ir kitas valstybes į nepriklausomybę.
Tremtinių ir politinių kalinių vardu minėjime kalbėjo Juozas Savickas, taip pat kalbėjo ir keli Seimo nariai. Renginyje dainavo Tremtinių ir politinių kalinių ansamblis, vadovaujamas Veronikos Burneikienės. Skambėjo patriotinės dainos, kurioms žodžius, o kai kurioms ir melodijas, sukūrė tremtiniai.
Muziejaus sodelyje prie Nežinomojo kario kapo ir čia degančios Amžinosios ugnies bei Laisvės paminklo minėjimo dalyviai padėjo gėlių.
