Ar galima skubiai pakeisti įstatymus, kad iš paprasto valstybės tarnautojo būtų nulipdytas didelis viršininkas, kurį skiria nepaprastai populiari prezidentė, ir dar taip viską sutvarkyti, jog tas viršininkas būtų paskirtas žioplų arba „nenorinčių prasidėti“ Seimo narių rankomis? Galima ne tik tai. Jei reikia, įmanoma papuošti gerą žmogų ir itin reikalingu diplomu.
Malonė favoritui
Visi žino, kad viduramžių monarchai turėjo favoritų, kuriuos dažnai mylėdavo labiau nei kokius oficialius dvaro pareigūnus. Tai suprantama ir atleistina silpnybė. Tiesa, kartais ir demokratinės šalies prezidentas tokių favoritų turi ir net sugeba priversti parlamentą taip balsuoti už įstatymų pataisas, kad ne tik būtų palengva plečiamos šalies vadovo galios, bet ir numylėtiniui tektų šilta vieta – be konkursų ir kitų nereikalingų gaišačių.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Ž. Plytnikas – geras pavyzdys. Prezidentūros iniciatyva keičiant Viešųjų pirkimų įstatymą, dalis parlamentarų kaip visada neskaitė jo iki galo – na kas gi ten gali būti tose baigiamosiose nuostatose?
Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytų Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo 12 straipsnio 3 dalyje skelbiama: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus kadencija yra ketveri metai ir skaičiuojama nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius eina pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Pasibaigus iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus kadencijai, naujas Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius į pareigas skiriamas pagal šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto 81 straipsnio 1 dalies nuostatas.“
Vadinasi, nauja kadencija Ž. Plytnikui, jei jo kartais neatleis iki naujųjų metų, bus skaičiuojama nuo 2012-ųjų sausio 1 dienos.
„Tiesą sakant, nepastebėjau. Jei taip yra tikrai, man būtų įdomu, nes siekta reformuoti VPT ir užtikrinti didesnę VPT nepriklausomybę. Jei paaiškėtų, kad taip buvo mėginta pratempti klausimą apie vadovo kandidatūrą – būtų nelabai malonu“, –„Balsas.lt savaitei“ prisipažino parlamentinės opozicijos formalus lyderis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis.
Kitos opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius irgi apstulbo išgirdęs tokią naujieną: „Tikrai nepastebėjau. Ir frakcijoje tokių kalbų nebuvo. Tie žmonės, kurie buvo atsakingi, nieko nesakė.“
Paskirtų ir arklį
Skaitant įstatymų projektus ar numatant jų padarinius ne visiems parlamentarams trūksta atidumo ar įžvalgumo. Tai nė kiek nestebina.
Vos tik Seimas svarsto D. Grybauskaitės teikimus ir iniciatyvas, jis ima priminti Romos imperijos Senatą, kuris vienam kvaištelėjusiam imperatoriui pasipriešino tik tuomet, kai šis užsimanė padaryti senatoriumi savo mylimą žirgą. Šalies vadovės reitingų galia tokia, kad daugelis numoja ranka, nes dar pamena, kuo baigėsi jos Ekscelencijos rūstybė ministrui ar Seimo pirmininkui, kuris leidžiasi į polemiką ir kelia nepatogių šalies vadovei klausimų.
„Prezidentės patarėjos klausiau, ar prezidentūrai tinka Ž. Plytnikas. Gavau atsakymą, jog tinka. Tai tegul sau ir turi“, – numojo ranka Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys.
Net nuolatinis prezidentės oponentas kandusis Arūnas Valinskas, kuris patikino viską puikiai supratęs, išsisuko. „Kadangi balsuota buvo dėl prezidentės D. Grybauskaitės teikiamo projekto, aš tiesiog norėjau, kad prezidentūra prisiimtų visą atsakomybę. Jei nutarta taip didinti viešųjų pirkimų skaidrumą, tai tegul prezidentūra ir prisiima visą atsakomybę“, – aiškino jis „Balsas.lt savaitei“.
Studentas spartuolis
Kalbant apie standartines VPT vadovo skyrimo procedūras ir kriterijus, įstatyme numatyta ne tiek jau daug reikalavimų: nepriekaištinga reputacija, premjero pritarimas – šis teikia kandidatūrą (Ž. Plytnikui to teikimo nebereikia), – ir dar, kad būtų įgijęs „magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą“.
Jei reikia – tai ir bus. Prie jau turėto istorijos ir socialinio pedagogo bakalauro laipsnio, kurį įgijęs Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU), Ž. Plytnikas 2011 metų gegužę pridėjo dar ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) išduotą teisės bakalauro diplomą. Karčias mokslo šaknis saldžiam vaisiui nusiraškyti VPT vadovas kniso visai neilgai – vos trejetą mėnesių.
„MRU teisės bakalauro laipsnį įgijau išlaikęs tuos egzaminus ir įskaitas, kurie nebuvo įskaityti pagal mano VPU ir MRU magistrantūros studijas. Išlyginamuosius egzaminus laikiau ne darbo metu“, – teigė Ž. Plytnikas.
MRU kanceliarija „Balsas.lt savaitei“ paaiškino, kad turėdamas teisės magistro laipsnį, Ž. Plytnikas pasinaudojo išlyginamųjų studijų galimybe ir per trumpą laiką įkopė į dar vienas mokslo aukštumas.
Kitas ne mažiau įdomus dalykas: kai MRU vadovybei kilo noras paskraidyti, ji 2010-ųjų rugsėjo 9 dieną parašė raštą Ž. Plytnikui. Prašyta patvirtinti, kad MRU, įsigydamas lėktuvų bilietus iš vienintelio apklausos dalyvio – bendrovės „Vestekspress“, nenusižengė Viešųjų pirkimų įstatymui. Esą delsti nebuvo laiko, nes prieš tai vykusio konkurso rezultatus apskundė šios bendrovės konkurentai, o teismas sustabdė konkurso procedūras.
Keistas dalykas, bet uolusis studentas nebuvo toks principingas, nors kitu atveju VPT net Premjero kanceliarijai siūlė nutraukti neteisėtą sutartį su ta pačia bendrove „Vestekspress“. Premjero tarnyba – ne universitetas, tad diplomo nedavė, o sutarties nenutraukė. Užtat Ž. Plytnikas tuomet eilinį kartą prisistatė kaip principingas „skaidruolis“.
„Europos Socialinio fondo agentūra 2010 metų rugsėjo 16 dieną kreipėsi į VPT ir prašė įvertinti viešojo pirkimo „Mykolo Romerio universiteto darbuotojų tarnybinių kelionių oro transportu organizavimo paslaugos“ procedūras“, – pasakojo Ž. Plytnikas.
Jis pripažino pasirašęs atsakymą, kuriame teigiama, kad įstatymas nepažeistas. Kartu išsisukinėja: „Beje, raštą Socialinio fondo agentūrai pasirašiau aš, nes tokio pobūdžio informaciniai raštai nėra individualūs administraciniai aktai, reglamentuojantys sprendimus. <...> Rašte Socialinio fondo agentūrai pateikiau informaciją, kaip kad ją dabar teikiu jums.“
Juk tikrai – argi gali kas nors kitas pasirašyti paprastą informacinį raštą, ypač jei galimas interesų konfliktas puikiai suvokiamas? Juolab, „Balsas.lt savaitė" diplomų nedalina ir su ponu direktoriumi nėra kaip nors kitaip susijusi. Taigi, net jei viskas su formalumais tvarkoje, paaiškinimų pobūdis atrodo keistokai.
Perkančioji organizacija pakvietusi dalyvauti apklausoje vieną dalyvį, nepažeidė Įstatymo nuostatų, kadangi vadovavosi Taisyklių 127.9 punktu, kuriame buvo numatyta nuostata, kad „mažiau tiekėjų gali būti apklausiama“, kai „dėl įvykių, kurių Universitetas negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo Universiteto“, - toliau aiškina Ž. Plytnikas.
Būtų galima beveik ir patikėti, kad skuba buvo baisi, tačiau nuo „apklausos“ iš vieno dalyvio (o ne iš „mažesnio skaičiaus“) iki sutarties pasirašymo prabėgo dešimt dienų. Bet kas, kas dalyvavo rengiant apklausas žino, kad apklausti keliems dalyviams daugiau nei poros dienų neprireiktų. Tiesiog, kažkodėl, to labai nesinorėjo daryti ir toks nenoras VPT neužkliuvo.
Minėtame universitete Ž. Plytnikas dar ir dirbo. Nors Ūkio ministerijos komisija dar prieš mėnesį rekomendavo jam to nebeleisti, kol tuo nesusidomėjo žiniasklaida, iš pareigų jis nesitraukė. Kaip sakė Ž. Plytnikas, jis laukė raštiško ministro įsakymo.
Mykolo Romerio univesiteto Visuomenės informavimo vadybininkas Kęstutis Saldžiūnas šių išvis peripetijų nekomentavo, o mandagiai pareiškė manąs, kad skaityti reikia pono Ž. Plytniko paaiškinimus.
Prezidentūros meilė ir lankstus principingumas daro stebuklus, o su D. Grybauskaitės reitingų ir autoriteto galia jie būna dideli. Ž. Plytnikas tikrai nėra arklys, o mūsų šalies vadovė – ne Neronas ir ne Kaligula. Gal dėl to savo numylėtinio į Seimą be rinkimų dar nepaskyrė. Tačiau kas gali paneigti galimybę, kad spaudžiant prezidentūrai neatsirastų panašių egzotiškų sprendimų.
FAKTAI:
Balsavimas Seime dėl Viešųjų pirkimų įstatymo priėmimo, įvykęs 2011 metų rugsėjo 29 dieną, buvo toks: už – 112, prieš – vienas, susilaikė – aštuoni. Nė vienas Seimo narys viešai nepaklausė, kodėl įstatymas parašytas vienam žmogui.
Ūkio ministerijos komisija 2011 metų rugsėjo 19 dieną nutarė rekomenduoti ministrui nebeleisti Ž. Plytnikui dėstyti MRU. Prašymą atleisti iš pareigų universiteto vadovybei jis pateikė tik 2011 metų spalio 13 dieną, kai situacija aktyviai ėmė domėtis žiniasklaida.
