Prezidentės patarėjos Živilės Šatūnienės teigimu, krašto apsaugos sistemos vykdomi viešieji pirkimai yra painūs, juos vykdo itin daug organizacijų.
„Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas pirkimų patikrinimas krašto apsaugos sistemoje nuo 2006-ųjų iki 2016-ųjų atskleidė sistemines problemas Krašto apsaugos ministerijoje, pavienės skandalingos istorijos lieka pavienės, deja, pasikartojančios. Prezidentės nuomone, problema yra kur kas rimtesnė, tai sisteminė problema“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė patarėja.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė surengė pasitarimą dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vykdomų viešųjų pirkimų.
Valstybės vadovė susitiko su Viešųjų pirkimų tarnybos vadove Diana Vilyte ir valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu aptarti neatidėliotinų priemonių, kurios padėtų užkardyti sisteminius ir besikartojančius viešųjų pirkimų pažeidimus krašto apsaugos sistemoje, pranešė Prezidentūra.
Patarėjos teigimu, krašto apsaugos sistemos vykdomi viešieji pirkimai yra painūs, juos vykdo itin daug organizacijų – 65.
Pasak Z.Šatūnienės, Krašto apsaugos ministerijoje laiku nesuveikė vidiniai mechanizmai, kurie turėjo užkirsti kelią viešųjų pirkimų pažeidimams.
Ji priminė, kad Valstybės kontrolė dar kovo mėnesį informavo krašto apsaugos ministrą apie stebimas rizikas, tai yra nepakankamą pasirengimą įsisavinti didėjantį finansavimą.
„Prezidentės nuomone, būtina peržiūrėti visą krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimą iš esmės, sukurti realiai veikiantį pirkimų organizavimo, priežiūros ir kontrolės mechanizmą“, – penktadienį žurnalistams sakė prezidentės patarėja.
Ž.Šatūnienės teigimu, D.Grybauskaitė pasiūlė naują tarpinstitucinio bendradarbiavimo formą – kad Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybės kontrolė padėtų Krašto apsaugos ministerijai nuo biudžeto planavimo iki pažeidimų užkardymo.
„Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas yra pasirengęs dalyvauti krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų komisijose“, – tvirtino prezidentės patarėja.
Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys pranešė, kad šį rudenį Valstybės kontrolė pateiks ataskaitą, kaip Krašto apsaugos ministerija naudoja savanoriams skirtas valstybės lėšas.
Anot jo, reikėtų susirūpinti viešųjų pirkimų komisijų narių kvalifikacija.
„Čia iškyla kvalifikacijos problema. Galime turėti galvoje daugybę teisnių žinių, galime gerai mokėti įstatymų brūzgynuose dėliotis, bet konkretus viešųjų pirkimų komisijos žmogus turi turėti kvalifikaciją, čia erdvė, kur turime daugiau padirbėti. Turime pažiūrėti jų atestavimą, ar jie tikrai turi žinių, kad galėtų kokybiškai dirbti tose komisijose. (...) Kita vertus, jeigu nėra sąžiningumo ir šeimininkiškumo jausmo, tai joks įstatymas nepadės“, – sakė A.Dulkys.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė KAM viešųjų pirkimų praktikoje įžvelgė „metastazių, kurios yra dėl keleto žmonių įvykę“.
„Mestas šešėlis Lietuvos kariuomenei yra nesutapatinamas su piktavalių elgsena“, – sakė ji.
Pasak D.Vilytės, viešųjų pirkimų kontrolės sistema KAM yra klampi, pasenusi.
„Penkiolikos žmonių etatų Įsigijimų departamentas KAM, matyt, nevaldo nei finansų, nei turimų įsigijimų“, – pareiškė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.
Viešųjų pirkimų tarnyba antradienį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš bendrovės „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje. Pasak pranešimo, 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį - už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje - 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis - už 70 eurų, galąstuvas - už 103 eurus, peilis mėsai kapoti - už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai - už 243 eurus ir 258 eurus.
Šie įrankiai iš „Nota bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų.
2014 metais Lietuvos kariuomenė su minėta bendrove pasirašė iš viso 1,622 mln. eurų vertės preliminarią lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo sutartį. Jos vertė beveik dvigubai viršijo planuotą pirkimo sutarties sumą, ji buvo numatyta 724 tūkst. eurų.
Turėdama preliminarią sutartį su konkrečiu tiekėju, perkančioji organizacija gali pirkti iš tiekėjo sutartyje numatytomis sąlygomis pagal poreikį, neskelbdama atskiro konkurso. Remiantis ja, tais pačiais metais kariuomenė suformavo savo pirmąjį užsakymą už 173,8 tūkst. eurų – juo, kartu su kitomis prekėmis, ir nupirkti minėti įrankiai.
Trečiadienį Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D.Vilytė pranešė, kad tiriamas dar vienas kariuomenės viešasis pirkimas, susijęs su bendrove „Nota Bene“.
Anot jos, kariuomenė buvo paskelbusi antklodžių pirkimą. Nurodyta, kad jos turi būti iš 65 proc. vilnos ir 35 proc. – iš sintetinio audinio. Pirmąją vietą laimėjusi ir mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė pateikė antklodes, kurias Lietuvos kariuomenė nuvežė ekspertizei. Paaiškėjo, kad antklodžių sudėtis nevisai atitinka reikalavimus. Vilnos tėra 64,6 proc. ir truputį daugiau sintetikos. Šis pasiūlymas atmestas, konkurso nugalėtoju paskelbta antrą vietą užsėmusi ir dvigubai didesnę kainą pasiūliusi bendrovė „Nota bene“.
Pirmosios bendrovės pasiūlymas buvo 66 tūkst. eurų, antrosios – 122 tūkst. eurų.
Viešųjų pirkimų tarnybai paskelbus apie įtartinus kariuomenės pirkimus, prezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad įstatymai „nenumato galimybės vogti“ bei pareikalavo atsakomybę už tai prisiimti krašto apsaugos ministrą socialdemokratą Juozą Oleką.
