Prokuroro prašymu ji vyksta uždarame posėdyje.
Paaiškėjo, kad Nikolajus Filipčenka penktadienį atsisakė duoti parodymus jo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.
BNS žiniomis, Rusijos pilietis kaltės dėl jam pateiktų kaltinimų nepripažįsta.
Uždarame posėdyje prokuroras paskelbė kaltinamąjį aktą. N.Filipčenkai atsisakius duoti parodymus, į kitus teismo posėdžius spalį bus kviečiami liudytojai.
Įtariama, kad Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypač svarbiems reikalams N.Filipčenka su kitais asmenimis siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.
N.Filipčenka taip pat teisiamas dėl dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir daugkartinių neteisėtų valstybės sienos kirtimų.
Bylos duomenimis, minėtas užsienio valstybės žvalgybos pareigūnas su kitu Rusijos piliečiu, to paties FST skyriaus viršininku I.G. bei vienu Lietuvos piliečiu V.S. nuo 2011 metų spalio iki 2014 metų pabaigos susitikę keliose užsienio valstybėse kurstė Lietuvos piliečius, verbavo šiuos asmenis šnipinėti – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją. Be to, N.Filipčenka kitaip aktyviai dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už tokią informaciją.
Į teismą perduota tik N.Filipčenkos byla. Anot prokuratūros, kitų asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas.
Prokuratūros duomenimis, atskirai vienas nuo kito ir skirtingu metu šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie FST sudomino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų plačių ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais. Jiems formuluotos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, detaliais kontaktais, profesinėmis bei asmeninėmis charakteristikomis, taip pat Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine bei patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita tokio pobūdžio informacija.
Atliekant tyrimą taip pat gauta duomenų, kad kaltinamasis bei su juo kartu nusikalstamais tikslais veikę asmenys siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie esamus ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus, juos galinčius kompromituoti duomenis, konkrečius tam tikrų institucijų buvusius vadovus, pareigūnus vienijančių visuomeninių organizacijų narius ar su jais susijusius asmenis.
Verbuojamieji būdavo aprūpinami techninėmis ir kitomis priemonėmis, konsultuojami, instruktuojami, jiems duodami pinigai ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.
Rusijos žvalgybininkas buvo sulaikytas vykstantis tranzitiniu traukiniu per Lietuvą iš Karaliaučiaus srities į Baltarusiją ir nuo praėjusių metų balandžio 29 dienos laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus iš Valstybės saugumo departamento Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.
Kitose bylose dėl šnipinėjimo Baltarusijos naudai yra nuteistas buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis, jam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Jam skirti treji metai nelaisvės.
