Egzistuoja daugybė vergovės formų
Prekybos žmonėmis problema neaplenkė ir Lietuvos – vien Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje per 2016 m. buvo pradėti 29 nauji ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis ir išnaudojimo priverstiniam darbui. Tačiau realus tokių nusikaltimų skaičius gali būti kur kas didesnis. Tad kaip kovoti su šia problema, apsaugoti save bei padėti žmonėms, nukentėjusiems nuo šio nusikaltimo?
Nors prekyba žmonėmis daugeliui pirmiausia siejasi su seksualiniu išnaudojimu, tačiau, kaip pabrėžia Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė, egzistuoja įvairios vergovės formos: prekyba organais, privertimas prekiauti arba pervežti narkotikus, priverstinis elgetavimas, vagiliavimas, fiktyvios santuokos sudarymas ir kitos išnaudojimo formos.
Visų formų prekybos žmonėmis pelnas vertinamas 12-17 milijardų dolerių per metus. Skaičiuojama, kad viena prostitucijos auka savo išnaudotojams per metus užsidirba net 100 000 dolerių.
Dažniausiai nukenčia socialiai pažeidžiami asmenys
Anot ekspertės, prekiautojai žmonėmis mąsto kaip verslininkai, todėl siekia kuo mažesnių kaštų ir kuo didesnio atsipirkimo. Būtent todėl jų taikiklyje dažniausiai atsiduria socialiai pažeidžiami asmenys. Nors prekyba žmonėmis vykdoma pasitelkiant jėgą, grasinimus ar kitas prievartos priemones, įtaką turi ir pačių aukų noras užsidirbti pinigų.
Psichoterapeutė atkreipė dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, kaip prekeiviai žmonėmis įsivilioja savo auką į nusikalstamas veiklas, aukai tokių veiksmų padariniai yra skaudūs. Dažniausiai prekybos žmonėmis aukos praranda pasitikėjimą savimi, yra emociškai nepastovūs, jaučiasi vieniši, nesaugūs. Dažnai susimąsto ir apie savižudybę. Šie padariniai neišnyksta ir išvadavus žmogų vergovės. Deja, kadangi daugelis aukų linkusios slėpti savo emocinę būklę, jiems itin sunku suteikti pagalbą.
Nukentėjusiajam gali padėti pokalbis
Tačiau, kaip pabrėžė psichoterapeutė, tikimybė padėti didėja, jeigu aukų artimieji arba su jais dirbantys savanoriai, psichologai ir kiti specialistai žino keletą taisyklių.
Dažniausiai nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis nusprendžia neatsiverti ir nepasakoti savo istorijos bijodami, kad tai gali pakenkti jų artimiesiems. Jų galvose kyla daug klausimų apie tai, kas bus, jei išnaudotojai keršydami ką nors padarys jų šeimos nariams? Be to, prekybos žmonėmis aukos dažnai gėdijasi to, ką patyrė, bei bjaurisi savimi. Taip sukuriami papildomi socialiniai barjerai, neleidžiantys išsivaduoti iš praeitis. Vis tai gali lemti, kad nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis, gali ieškoti paguodos alkoholyje arba narkotikuose.
Visgi, svarbu suprasti, kad padėti nukentėjusiajam įmanoma. Geriausia pirminė priemonė yra pokalbis. Ekspertė pasakojo, kad tokiam pokalbiui svarbus geras pasiruošimas ir dėmesingumas. Be to, psichoterapeutė patarė pokalbio pradžioje bandyti suprasti asmens savijautą, jo norus, baimes ir tai, apie ką jis nenori kalbėtis. Pirminiam situacijos įvertinimui svarbiausia užfiksuoti, kaip asmuo pateikia informaciją, o jau po to atkreipti dėmesį į tai, koks pasakojimo turinys.
Daugiau budrumo vykstantiems į užsienį
Kaip žinia, geriausias prevencija prieš prekybą žmonėmis, yra švietimas. Kadangi nemažai prekybos žmonėmis atvejų įvyksta užsienyje, susiruošus padirbėti svetur, svarbu kritiškai įvertinti darbo skelbimus. Itin atsargiai reikėtų vertinti kvietimus dirbti sezoninius žemės ūkio darbus, modelių agentūrose, naktiniuose klubuose, kavinėse, namuose. Būtent šių darbų pobūdis turi daugiausiai potencialo įtraukti žmogų į nusikalstamos veikos vykdymą.
Vykstant į užsienį, taip pat labai svarbu niekam neatiduoti savo asmens dokumentų, nepasirašyti sutarčių užsienio kalba bei neslėpti nuo artimųjų ketinimo išvykti uždarbiauti svetur.
Ekspertė pabrėžė, kad prekyba žmonėms – visą visuomenę paveikiantis nusikaltimas, todėl kiekvienas, kas tapo šio nusikaltimo auka arba turi įtarimų dėl nusikalstamo veikos vykdymo, privalo informuoti už tai atsakingas institucijas bei organizacijas, o valstybės pareigūnai turi nedelsiant ieškoti naujų būdų, kaip kovoti su šia jau ilgai egzistuojančia organizuoto nusikalstamumo problema.
Europos lyčių lygybės instituto tyrimas parodė, kad 31 proc. Lietuvos moterų virš 15 m. amžiaus patyrė fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 8 proc. moterų buvo persekiojamos, 35 proc. Lietuvos moterų patyrė seksualinį priekabiavimą. Didžioji dalis Lietuvoje apklaustų moterų, kurios atskleidė, kad yra patyrusios smurtą, taip pat teigė, kad apie tai pranešė policijai, socialinėms tarnyboms arba papasakojo savo artimiesiems, draugams. Vis dėlto, moterų žmogžudysčių artimoje aplinkoje skaičius Lietuvoje didžiausias tarp 13 ES šalių, kurios šiuos duomenis renka.
