Ilgi rudenys ir pavasariai, trumpos žiemos ir sausringos vasaros, vis dažnesni uraganai ir potvyniai, perkūnija ir sausį pražydusios žibutės, o ir kitokios pastarųjų metų gamtos keistenybės nepaliauja stebinti žmonių, ypač pagyvenusių, prisimenančių, jog jų jaunystės laikais viskas buvo geriau. Dėl tokio klimato pokyčių sunerimę ir mokslininkai. Visame pasaulyje karus, nelaimes ir politiką pastaruoju metu nustelbė tema, kuri neseniai rūpėjo tik aplinkosaugininkams - klimato pokyčiai.
Antausis automobilių gamintojams
Prieš porą savaičių autoritetingi mokslininkai paskelbė - tik žmonės kalti dėl nesustabdomo atmosferos šilimo, užgriūsiančių dar didesnių sausrų ir potvynių, tirpstančių ledynų ir kylančio jūros lygio. Specialistai sutinka, kad kovojant su atmosferos tarša bei klimato pokyčiais didžiausias darbas teks vyriausybėms ir didžiosioms pramonės bendrovėms. Kad nebus lengva šiuo sunkiu klausimu daryti spaudimą pasaulio galingiesiems, parodė neseniai kilę nesutarimai Europos Sąjungoje. Berlyno spaudžiamas Briuselis buvo priverstas gerokai sušvelninti planus teisiškai įpareigoti automobilių gamintojus sumažinti automobilių išmetamų dujų kiekį. Tokią Vokietijos poziciją lėmė šioje šalyje įsikūrusios kelios automobilių pramonės milžinės. Reaguodamas į tai, ES aplinkos komisaras Stavrosas Dimas nutarė atsikirsti originaliu būdu. Jis pareiškė pakeisiąs savo degalus ryjantį automobilį "Mercedes" japonišku elektra varomu hibridu. Toks žingsnis šiandieninėje automobilių jūroje, žinoma, būtų simbolinis. Tačiau jis gali turėti politinį poveikį. Taip skeliamas savotiškas antausis Vokietijos automobilių gamintojams, kurie Europoje laikomi vienu pagrindinių stabdžių diegiant aplinką tausojančias technologijas.
Neutralizavimo strategija
Kova su klimato pokyčiais bei energijos taupymas pastaruoju metu tapo ir savotiška mada, ir neblogu pasipelnymo šaltimu. Žiniasklaidoje šiuo metu gausu įvairių siūlymų, kaip prisidėti prie klimato pokyčių mažinimo. Tai - ir praktiniai patarimai, kaip kasdieniniame gyvenime taupyti energiją, ir keistokos idėjos. Viena pastarųjų - daugybę garsenybių suviliojusi "neutralizavimo strategija". Pagal šį kovos planą šiltnamio efektą sukeliančią anglies dvideginio emisiją siekiama kompensuoti įvairiomis ekologinėmis akcijomis, pavyzdžiui, medžių sodinimu. Tačiau, kai kurių specialistų teigimu, toks "neutralizavimo" judėjimas gali būti ir kenksmingas. Mat galimybė kompensuoti taršą gali suklaidinti žmones - paskatinti manyti, kad jie įgyja teisę toliau ramiai teršti aplinką, jei tik už tai susimoka. Aplinkai būtų daug naudingiau, jei žmonės stengtųsi sumažinti savo pačių sukeliamą taršą ir spaustų vyriausybes greičiau atsikratyti ekologiškai žalingo iškastinio kuro.
Dreverna atsidurs po vandeniu
Lietuvos nacionalinio klimato kaitos komiteto narys, habilituotas mokslų daktaras Mečislovas Žalakevičius įsitikinęs, kad sparčiai kintantis klimatas pateiks ir Lietuvos žmonėms bei gamtai dar daugiau staigmenų.
"Per pastaruosius du šimtmečius vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo maždaug laipsniu, šaltuoju metų laiku - net dviem", - sakė Žalakevičius.
Mokslo tyrimai leidžia prognozuoti, kad šiame šimtmetyje oras mūsų šalyje šils dar sparčiau, ypač rytinėje jos dalyje. Dienų su sniego danga skaičius sumažės 15 - 25 dienomis. Šaltuoju metų laiku daugės kritulių, o vasaros bus dar sausesnės. Klimatologai įspėja dėl dažnesnių audrų ir uraganų. Šiltėjantis klimatas jau dabar greitai plečia Lietuvą skalaujančią Baltijos jūrą - ji kasmet iš sausumos atkariauja vidutiniškai po 6,5 milimetro. Jei vandens kilimo tempai išliks tokie pat, šio amžiaus pabaigoje Baltija ties Klaipėda pasieks 0,65 metro aukštesnį lygį negu dabar, todėl dalis Lietuvos teritorijos iš tiesų bus užlieta. Tai labiausiai gresia Nidos, Pervalkos - Juodkrantės, Palangos - Būtingės pakrantės ruožams, be to, greta Kuršių marių esantiems Drevernos ir Kintų miesteliams, visai Nemuno deltai. Turbūt nukentės ir pajūrio kurortai - ištvinusi Baltija, audros ir uraganai jau dabar siaurina mūsų paplūdimius.
Pagal klimatines ir geografines ypatybes Lietuva priklauso ypač jautrių klimato pokyčiams šalių grupei. Tačiau objektyvių, patikimų mokslinių tyrimų ir duomenų, kaip orai veikia atskiras augalų ir gyvūnų rūšis, trūksta, nes tam stinga lėšų. Bet ir be tyrimų matosi, kad iš mūsų šalies traukiasi šiaurinės paukščių ir augalų rūšys, o įsivyrauja pietinės. Sausėjančias ir krūmais užželiančias pelkes palieka kuolingos, slankos, perkūno oželiai. Pradeda silpti ir džiūti eglynai, pamario žmones vis dažniau kamuoja potvyniai.
Artėja ledynmetis
Tačiau yra mokslininkų, kurie sako, kad artėja ne globalinis atšilimas, o naujas ledynmetis. Ir dėl to jie kaltina ne žmoniją, bet Saulę. Jų apskaičiavimu, visą XX amžių Saulė švietė vis skaisčiau ir dėl to temperatūra žemėje pakilo 0,6 laipsnio. 1990-aisiais Saulė nustojo taip kepinti.
- Mes to nepajutom todėl, kad šildomės ta šiluma, kurią mūsų planeta sukaupė, - sako Rusijos Pulkovo observatorijos astronomas Chabibulas Abdusamatovas. - Bet atsargos ne amžinos. Prabėgs dar keleri metai, ir temperatūra ims kristi. Jau dabar okeanologai pastebėjo, kad ima vėsti okeanų vandenų viršutiniai sluoksniai.
Ch. Abdusamatovas ir jam pritariantys mokslininkai nustatė, kad Saulė šviečia tai silpniau, tai smarkiau griežtai pagal ciklus. Dabar Saulės šiluma mažės iki 2050 metų. Žemėje taps 1,3 laipsnio šalčiau. Panašiai buvo 1645 - 1715 metais. Tada užšalo Temzė ir Sena, Olandijos kanalai, o ant Dnepro ir Maskvos upių ledo buvo rengiami turgūs.
