Skauda galvą, dega “šachtos”, dreba rankos, o burnoje skonis toks, kad rodos ten pabuvojo kupranugarių kaimenė?
Ir neduodantis ramybės klausimas “O kas buvo vakar?!” Visi požymiai rodo, kad jus kankina pagirių sindromas. Apie tai liudija ir tuščių butelių krūvos aplinkui ir graudžiomis ašaromis apsipylusios jūsų kepenys.
Artėjančios šventės žada ne tik Kalėdų pasaką, bet ir bjaurią realybę – tautiečių šventimo kultūra yra tokia, kad be velnio lašų negalime apsieti net per bažnytines šventes, o ką jau kalbėti apie tokias progas, kai pati valstybė išskiria kelias laisvas dienas tarytum sakydama: „Na ir ką jūs, mielieji, veiksit su tiek laisvo laiko? Gal dar po vieną?”
Prekybos centrai ir smulkesni kioskeliai siūlo milžinišką svaigalų arsenalą – apsaugok Viešpatie, kad tik kas nors šventėms „Actimel“ per klaidą nenusipirktų! Ir prasideda: iš pradžių šnapsas, paskui vynas, paskui alus, dar kažkas atrado naminės butelį ar pusbutelį pernykščio konjako, paskui išėjom parūkyt, o galų gale apsinuodijau avižiniu sausainiu... Ir visa laimė, jei jus kamuos tik aukščiau išvardintieji simptomai! Ne vienas rytojaus ryte ant savo peties pamatys baltą arkliuką, šnabždantį į ausį nepadorius anekdotus, kai kurie piliečiai iškvietinės Ichtiandrą iš kanalizacijos gilumų, o kai kam šventės baigsis ir ligoninėje.
Suprantu, kodėl žmonės nemėgsta daktarų. Vietoj to, kad duotų „tą vienintelę“ tabletę, kuri „iš tikro padeda“, jie moralizuoja, auklėja ir išvis skleidžia tokias erezijas, kad alkoholis, esą kenkia sveikatai! O juk visiems žinoma, kad tai vaistas nuo visų ligų!
Tiesa, kaip visada, kažkur per vidurį. Alkoholis kažkiek neutralizuoja „blogąjį“ cholesterolį, ramina nervus, reguliuoja kraujospūdį, gerina kraujotaką. Bet... Jei vartoti alkoholį kaip vaistus, terapinė dozė yra ne didesnė kaip dvidešimt gramų gryno spirito ekvivalentas, o ne tada kai krūminius dantis apsėmė!
Paskaičiavus gaunasi penkiasdešimt gramų degtinės, šimtas gramų vyno ar stiklinė alaus. DIENAI! O kas ranką prie širdies pridėjęs gali pasakyti, kad suvartoja tik tiek, o ne daugiau? Ne, jau geriau apsimesti kad gydomės ir girtuokliauti toliau. Pasekmės išvardintos aukščiau.
Pašalinis „vaistų“ poveikis: pagirios, „Asfalto sindromas“ (kai padauginęs tautietis supainioja šaligatvį su nuosava lova), baltoji karštinė ( kiek teko bendrauti su psichiatrais, dažniau vaidenasi ne balti arkliai, o kokie nors smulkūs, šlykštūs padarai. Teko girdėti kelias linksmas istorijas, kaip vienas pagiriomis užlitavo visus puodus, kuriuos rado namie, nes iš jų „tarakonai lindo“, kitą apipuolė vorai, jis juos draskė nuo savęs ir mėtė ant grindų, tai „gailestingi“ daktarai davė jam į rankas kibirą ir liepė vorus mėtyti į jį, „kad greitosios mašinos neprišiukšlintų“), kasos uždegimas su daug rimtesnėmis pasekmėmis, lengvesniais atvejais pas išgėrusįjį atsiranda juodas karate diržas ir nenugalimas noras pademonstruoti savo kovinius sugebėjimus. Kaip pasekmė – guzas kaktoje ir keliais dantimis burnoje mažiau. Labai dažnai pasitaiko šlapimo ar liežuvio nelaikymas, žodinis viduriavimas kartu su minčių užkietėjimu, polinkis į idiotiškus veiksmus.
Kyla klausimas – ką gi daryti? Negi imsi dabar žmogus ir stosi į Valančiaus draugiją! Taigi visas kolektyvas užjuoks, neliks pusės draugų, o kas nors gali ir arabų teroristu išvadinti! Negeriantis žmogus kažkodėl visada atrodo įtartinas.
Na ką gi – jei jau gresia išgertuvės, tai ruoškitės joms kaip karui. Nepamaišys prieš pat girtuokliavimą „Metadoksilo“, „Mezym Forte“ tabletės, aspirinas, sumaišytas perpus su vitaminu C.
Didžiausia ir pagrindinė visų pagiriojančių klaida yra vadinamosios „pachmielkos“ darymas. Taip, šimtgramis iš ryto laikinai palengvina būklę, bet iš esmės tai yra ne kas kitas kaip patyčios iš nuosavo organizmo, nes toks „gydymosi“ būdas dažniausiai švelniai pereina į „daugiadienes“. O tada viskas pasibaigia vieną gražų rytą, kai pajunti, kad tavo marškinių rankovės įtartinai per ilgos ir kažkodėl surištos už nugaros...
Visgi mano kuklia nuomone geriau pasikankinti kelias valandas ir sulaukti, kol organizmas pats pašalins nuodus iš organizmo. Jei plyšta galva, neblogai veikia citramonas, „Cephylis“ ar „Ibuprofenas“, sukombinuotas su „No- Špa“. Jei jaučiate, kad daužosi širdis, pasiknaisiokite po uošvienės vaistus, gal aptiksite „Atenololio“ – penkiasdešimties miligramų tabletė, pakišta po liežuviu skoniu primena šikšnosparnio mėšlą, bet daro stebuklus esant per dažnam pulsui. Jei rankos dreba taip, kad jaučiatės galįs tik druską ant kelių barstyti ir ramybės neduoda noras pasikarti, padės „Diazepamas“ iš to paties uošvienės vaistų arsenalo.
Toliau – „Metadoksilis“ ir vitaminai B arklinėmis dozėmis. Kadangi alkoholis puikiai išbalansuoja visą organizmo skysčių apykaitą, patartina gerti kuo daugiau vandens, neblogai veikia visokie energetiniai gėrimai. Nereikėtų spjauti ir į liaudiškas priemones, tokias, kaip raugalas ar rauginti kopūstai. Jei artimiausiu draugu tapo klozetas, su kuriuo glėbesčiuojatės jau keletą valandų, pasikiškite po liežuviu „Cerukalio“.
Ir atminkite – nėra geresnio ir veiksmingesnio vaisto nuo pagirių, nei jūsų asmeninis saiko jausmas! Gerų švenčių ir nepakliūkite į mūsų pirštinėtas rankas!
