Garsių prekinių ženklų produktai – ne kiekvieno kišenei. Visgi norintiems tviskėti apsimestine prabanga arba tiesiog ne tokiems atidiems, sprendimą visada ras lietuviško turgaus prekeiviai. Vieni apgaudinėja ir tikina, kad prekės originalios, o kiti net neslepia, kad pardavinėjami rūbai ar batai – padirbiniai.
Tiesa, tokios apgavystės yra griežtai tikrinamos, todėl pardavėjas demonstruoja, kaip pačiam pasitaisyti nusipirktus batus. Pavyzdžiui, „Adidas Samba“ modelis – praktiškai analogiškas, reikia tik pačiam nusikirpti mažą juostelę.
Vilioja dešimteriopai mažesnėm kainom
Kainos tikrai nesikandžioja. Malonus prekybininkas dar ir pasiūlo nuolaidą:
„Taip tai 30 eurų būna, už 25 eurus atiduosiu šitą modeliuką.“
Turguje galima ir įdomių istorijų išgirsti, pavyzdžiui, apie tai, kaip garsių prekinių ženklų gamintojai neva ima ir parduoda prekes tiesiogiai, todėl kainos dešimteriopai mažesnės.
„Šita firma, šitas fabrikas, jis siuva „Adidas“, – teigė turgaus prekeivė.
„Ir kiek kainuoja šitas kostiumėlis?“, – klausė žurnalistė.
„40 eurų“, – atsakė prekeivė.
Norintiems ne tik pasipuošti, bet ir pasikvėpinti taip pat yra gausybė pasiūlymų. Prabangių kvapų ištroškusius pirkėjus vilioja ir džiugią žinią skelbianti, nors ir kiek jau apsitrynusi iškaba – išpardavimas:
„Yra „Yves Saint Laurent'“, yra „Black Opium“. 10 eurų, 33 mililitrai. Labai gera kokybė.“
Parduodamos ir kosmetikos priemonės. Originalus „Chanel“ lūpų blizgis kainuoja apie 42 eurus, bet juk išpardavimas – turguje prašoma vos 2 eurų.
Gali būti žalingi sveikatai
Visgi klastotės – rimta problema, dėl kurios valstybė kasmet praranda dešimtis milijonų eurų pajamų.
Klaipėdos jūrų uosto muitininkai sulaikė beveik 50 tūkstančių įtartinai atrodančių saldainių dėžučių su užrašu „DEFFERO“. Pakuočių ir užrašų dizainas identiškas žinomo prekės ženklo „FERRERO“ gaminiams.
„Tai yra ne tik intelektinės nuosavybės pažeidimas, bet klastotės yra neaiškios kilmės. Neaiškios sudėties ir kokybės tie produktai. Todėl jie gali būti žalingi sveikatai“, – sakė Muitinės departamento atstovas Algirdas Igorius.
Konfiskuotus produktus muitinė kasmet skaičiuoja tonomis. Pasak atstovo, sukčiai klastoja praktiškai visus produktus – nuo avalynės iki maisto produktų ar netgi vaistų.
„Tai yra ir maisto produktai, tai yra ir batai, yra ir sportinė apranga, ir sportinė avalynė, kita avalynė, net alkoholiniai gėrimai“, – vardijo A. Igorius.
Suklastotos prekės kartais pagaminamos taip kokybiškai, kad atskirti sunku net ir patiems akyliausiems. Visgi, jei sukčiams pavyksta praslysti pro muitininkus, tai dar nereiškia, kad jų niekas nebesučiups. Pažeidėjai galiausiai ima klastotes pardavinėti, o tuomet gali papulti į policijos akiratį.
„Arba vykdant kažkokius tai reidus, pavyzdžiui, turgavietėse, kitose vietose, arba tiesiog stebint kažkur elektroninėje erdvėje vykdomus netikrų prekės ženklų pardavinėjimus“, – aiškino policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Už klastočių platinimą gresia baudos nuo 300 iki 3500 eurų. Platinant klastotes dideliais kiekiais gresia dar ir baudžiamoji atsakomybė – gali tekti sėsti į kalėjimą 2 metams.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
