27-erių metų 209 cm ūgio vidurio puolėjui Povilui Čukinui šis sezonas – dviprasmiškas. Rugpjūčio pabaigoje krepšininkas nieko geriau negalėjo tikėtis – po kelerius metus trukusių klajonių užsienyje lietuviu susidomėjo Lietuvos vicečempionas Kauno „Žalgiris“.
„Centras“ nedelsdamas sutiko su žalgiriečių siūlomomis sąlygomis ir prisijungė prie legendinio šalies klubo.
Vis dėlto toji pasaka baigėsi pakankamai greitai. Tik patekęs į Eurolygos, BBL ir LKL kovų sūkurį, P. Čukinas buvo priverstas palikti savo komandos draugus kautis be jo pagalbos. Gruodžio pradžioje surengta „Žalgirio“ treniruotė aukštaūgiui buvo lemtinga, o gydytojų verdiktas – itin skausmingas. P. Čukinui trūko kelio raiščiai ir plyšo meniskas, todėl sezonas lietuviui baigėsi nė neįpusėjęs.
Po atliktos operacijos žaidėjo laukė šešių mėnesių reabilitacija. Dabar vidurio puolėjas priverstas stebėti žalgiriečių žaidimą nuo atsarginių suolo. Tik morališkai palaikyti bendraklubius nėra lengva.
„Tikrai nėra lengva iš šalies stebėti, kaip žaidžia komandos draugai. Vis dėlto esu realistas. Dar negaliu rizikuoti“, – tvirtino P.Čukinas.
Nors krepšininkas šiame sezone taip ir neatsiskleidė, aukštaūgis dar turi ką įrodyti. „Žalgirio“ vadovai žaidėjo likimą spręs pasibaigus sezonui, o pats P. Čukinas norėtų likti Kaune ir viliasi sulaukti dar vieno šanso.
– Kaip sekasi gyti po kelio traumos? Kada ketinate grįžti į aikštę?
– Po kelio raiščių operacijos visiškai atsistatyti reikia nuo 5 iki 8 mėnesių. Tai sužinojęs nenudžiugau, nes supratau, kad šis sezonas man baigtas. Šiuo metu sportuoju pagal individualią programą. Viskas vyksta sklandžiai, be komplikacijų. Ruošiuosi kitam sezonui.
– Prisiminkime tą nelemtą akimirką, kai sužinojote, jog iš rikiuotės iškritote tokiam ilgam laikotarpiui. Kokios emocijos tuomet Jus užplūdo?
– Pirma mintis buvo kuo greičiau atsistatyti.
– Ar norėtumėte ir kitą sezoną atstovauti „Žalgiriui“? Tikite, kad Jūsų norai sutaps su „Žalgirio“ vadovų norais ir jie pasiūlys likti ekipoje, nepaisant to, kad taip ilgai negalėjote padėti komandai?
– Taip, norėčiau ir kitą sezoną atstovauti „Žalgiriui“, nes žinau ir noriu įrodyti, kad galiu rungtyniauti geriau nei tai dariau sezono pradžioje. Ar gausiu tokį šansą, sužinosiu, kai pasibaigs sezonas.
– Jei nepavyktų likti Kaune, kur tuomet norėtumėte tęsti savo karjerą?
– Apie tai kol kas negalvoju.
– Ar sunku taip ilgai stebėti savo komandos draugų žaidimą nuo atsarginių žaidėjų suolo? Kaip tenka taikytis su tuo, kad dar negalite padėti „Žalgiriui“?
– Tikrai nėra lengva iš šalies stebėti, kaip žaidžia komandos draugai, bet esu realistas. Žinau, kad perskubėdamas galiu sau tik pakenkti, tad stengiuosi teisingai atsistatyti po operacijos. Noriu būti kuo geriau pasirengęs ateinančiam sezonui.
– Ar per visą karjerą Jums tai buvo pirmoji tokia sunki trauma?
– Taip, pirmoji. Tikiuosi, jog daugiau iš rikiuotės iškristi tokiam ilgam laikui nebeteks.
– Atsižvelgiant į tai, kad esate buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ atstovas, galbūt sulaukėte kokio nors
„Žalgirio“ gerbėjų abejingumo? Ar dabar jau tapote „savas“ Kauno sirgaliams?
– Kai kurie žmonės to nepamiršo ir davė tai suprasti savo replikomis. O ar dabar „savas“, čia reikėtų būtent jų ir klausti. Aš dirbu savo darbą, atiduodu visas jėgas. Ir nesvarbu, ar tai „Žalgiris“, ar kita komanda. Neturiu antipatijų klubams ar sirgaliams.
– Stebint Jūsų pasirodymą aikštėje, kartais atrodydavo, kad Jums trūko pasitikėjimo savo jėgomis, nes, pavyzdžiui, ne visuomet pavykdavo įmesti iš patogių padėčių. Tai – psichologinės ar kokios kitos problemos?
– Net labai geriems krepšininkams ne visada pavyksta pataikyti iš patogių padėčių. Gali atrodyti, kad trūksta pasitikėjimo, bet kartais taip tiesiog nutinka.
Reikia atsižvelgti ir į tai, kad žaidžiant mano pozicijoje, labai daug kas priklauso ir nuo kitų komandos narių, o taip pat ir trenerio strategijos. Bet tikrai neneigsiu – dar yra kur dirbti.
– Kaip leidžiate laiką be krepšinio kamuolio? Sezonas be žaidimo labai prailgsta?
– Realiai, treniruočių grafikas nepakito. Tiesiog jau du mėnesius sportuoju pagal programą, kuri neturi krepšinio elementų. Bet kai tiek metų žaidi, paprasčiausiai negali nepaimti kamuolio į rankas. Kol kas dar tik taip pamėtau, negaliu rizikuoti.
– „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ kovos šiame sezone vyksta apylygiai. Ko žalgiriečiams vis dar trūksta iki LKL ir BBL čempionų titulų?
– Mano manymu, abi komandos turi vienodas galimybes laimėti. Nugalėtoją lems žaidėjų motyvacija ir, galbūt, didesnis titulų troškimas. Aišku, reikia ir sėkmės, ko ir linkiu savo ekipai.
Donatas Urbonas
