Keli prieglobsčio prašytojai, viena kurių laikė rankose savo vaiką, apsiašarojo, kai 79-erių popiežius priklaupė prieš juos, liejo vandenį ant jų kojų, šluostė jas rankšluosčiu ir pasilenkęs bučiavo jas.
Šis broliškas gestas ryškiai skyrėsi nuo „karo, destrukcijų prieš tris dienas Europos mieste gesto“, kurį rodė „nenorintys taikiai gyventi žmonės“, pasakė Pranciškus, turėdamas omenyje mirtinus „Islamo valstybės surengtus išpuolius Briuselyje.
'Už tų gestų stovi prekeiviai ginklais,norintys karo, ne brolybės“, – sakė Pranciškus Castelnuevo di Porto centre, esanmčiame šiauriau Romios, per improvizuotą pamokslą.
Velykų ritualui šiame centre buvo parinkti keturi Nigerijos katalikai, trys Eritrėjos koptų moterys, trys musulmonai iš Malio, Paksitano ir Sirijos, vienas Indijos hinduistas ir vienas italų darbininkas.
„Esame vis broliai ir norime gyventi taikiai“, – pasakė popiežius per mišias vieno didžiausių Italijoje pabėgėlių priėmimo centro kieme.
Jo pirmtakai per Didįjį ketvirtadienį nuplaudavo kojas kitiems kunigams, primindami Jėzaus nusižeminimo aktą, kai prieš Paskutinę vakarienę nukryžiavimo išvakarėse jis nuplovė kojas savo apaštalams.
Ankstesni popiežiai visuomet rengdavo šią ceremoniją Vatikane arba Laterano Šv.Jono bazilikoje. Tačiau Pranciškus, tęsdamas savo tradiciją, kurią jis pradėjo būdamas Buenos Airių arkivyskupas, rengia ją neturtinguose Romos rajonuose su paprastais žmonėmis.
Didįjį ketvirtadienį Bažnyčia prisimena kaip dieną, kai Jėzus įsteigė kunigystę, pakvietęs apaštalus tęsti jo veiklą, ir Eucharistiją. Ilgą laiką Vatikano tradicijos neleido apeigose dalyvauti moterims, kadangi visi apaštalai buvo vyrai, tad moterys negali siekti kunigystės.
Tačiau sausio mėnesį Pranciškus pakeitė statutą, leisdamas moterims taip pat oficialiai dalyvauti rituale.
