Nors šiemet vasara ir šykštėjo karštų dienų, Baltijos jūra šiemet jau buvo įšilusi daugiau nei 20 laipsnių. Plūstelėjus karštiems orams šiuo metu Baltijos jūros vandens temperatūra taip pat šoktelėjo.
Pasak mokslininkų, stebint klimato kaitą gali būti tik laiko klausimas, kada tokia ir aukštesnė vandens temperatūra gali laikytis ilgesnį laiką. O jūros vandeniui įšilus daugiau nei 20 atsiranda puikios sąlygos pavojingai Vibrio bakterijoms daugintis.
Svarbiausias elementas – šylantis jūros vanduo
Kaip nurodo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), egzistuoja daugiau nei 20 Vibrio bakterijų rūšių, kurios gali sukelti žmonių susirgimus vibrioze.
Dažniausios rūšys, sukeliančios vibriozę, yra Vibrio parahaemolyticus, Vibrio vulnificus ir Vibrio alginolyticus. Jos gali sukelti virškinimo trakto infekcijas, žaizdų infekcijas, kraujo infekcijas (septicemija).
„Vibrio bakterijos natūraliai randamos šiltoje žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje, pakrančių vandenyse, taip pat vasaros mėnesiais upių žiotyse, kuriose susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose“, – komentavo NVSC specialistai.
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja Marija Kataržytė, Vibrio bakterijos natūraliai gyvena yra tiek Baltijos jūroje, tiek Kuršių mariose.
Tiesa, dėl vandens druskingumo skirtumų Kuršių mariose aptinkama nepandeminė Vibrio cholerae bakterija.
„Baltijos jūroje įvairovė yra šiek tiek didesnė, nes druskingumas yra lemiamas veiksnys, dėl kurio gyvena kitos rūšys. Yra randama iki trijų skirtingų potencialiai patogeniškų Vibrio rūšių Baltijos jūroje.
Šios bakterijos jūroje gyvena nuolat, tačiau temperatūra yra tas lemiamas elementas, dėl kurio šių bakterijų tam tikru laiku pagausėja. Kai vandens temperatūra Baltijos jūroje pakyla daugiau nei 20 laipsnių, jos sparčiau dauginasi, todėl didėja tikimybė su jomis susidurti“, – kalbėjo mokslininkė.
Šiuo metu – palankios sąlygos bakterijai Baltijos jūroje daugintis
Pasak jos, kadangi šiemet stebima gal ne tiek Lietuvoje, kiek apskritai Baltijos jūros regione neįprastai šilta vasara su vadinamosiomis karščio bangomis, Vokietijoje jau fiksuota daugiau atvejų nei ankstesniais metais būtent dėl aukštesnės Baltijos jūros temperatūros.
„Kai Baltijos jūros vanduo įšyla iki 20 laipsnių, tai jau laikome šilta jūra. Tačiau tokia šilta jūra patinka ne tik poilsiautojams, bet ir šioms bakterijoms“, – sakė M. Kataržytė.
Šiemet Baltijos jūra įšilusi daugiau nei 20 laipsnių jau buvo birželio mėnesį per pirmąją šią vasarą karščio bangą.
„Kaip tik tuo metu vykdėme stebėseną priekrantėje tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūroje. Kuršių mariose Vibrio bakterijų pagausėjimas buvo būtent susijęs su temperatūra.
Ir dabar, kiek žiūrėjau, nuo pirmadienio Baltijos jūros vanduo ties Palanga dienos metu buvo įšilęs daugiau nei iki 20 laipsnių. Vadinasi, šioms bakterijoms dabar mūsų priekrantėje yra palankesnės sąlygos daugintis.“
Kam didesnė rizika užsikrėsti vibrioze?
Paklausta, kuo gi šios bakterijos gali būti pavojingos, pašnekovė kaip didžiausią rizikos grupę įvardijo atvirų žaizdų turinčius žmones.
„Maudantis jūroje ir esant palankioms šioms bakterijoms sąlygoms jos gali patekti į žaizdą. Jeigu žmogaus imuninė sistema yra silpnesnė, o rizikos grupėje paprastai būna vyresni nei 60 metų asmenys, sergantys tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu, arba turintys kitų imuninės sistemos sutrikimų, organizmas gali būti nepajėgus kovoti su patekusia bakterija“, – komentavo VU mokslininkė.
NVSC patikslino, kad didesnė tikimybė susirgti infekcija ar sunkiomis komplikacijomis yra, jei asmuo serga kepenų ar onkologinėmis ligomis, diabetu, ŽIV, talasemija, žmogus gauna imunitetą slopinančią terapiją ligoms gydyti, vartoja vaistus skrandžio rūgšties kiekiui sumažinti. Taip pat rizika didėja, jei asmeniui neseniai buvo atlikta skrandžio operacija.
„Nors lengvi atvejai dažnai praeina savaime, sunkios infekcijos gali pareikalauti gydymo antibiotikais ir gydymo ligoninėje. Žaizdų infekcijoms gali prireikti skubios medicininės pagalbos“, – įspėjo visuomenės sveikatos specialistai.
Šiemet Vokietijoje registruotos jau dvi mirtys
M. Kataržytė pasakojo, kaip Vokietijoje šiemet jau buvo fiksuoti du atvejai, kai dėl šios infekcijos žmonės mirė. Tačiau reikia turėti omenyje, kad Vokietijoje yra apie 160 pajūrio paplūdimių, kuriuose kasmet lankosi milijonai turistų. Tikimybė susidurti su šia infekcija yra labai maža, tačiau kai taip nutinka, tai sulaukia daug dėmesio.“
Pasak jos, Vokietijoje kasmet paprastai registruojamas vienas ar du mirties atvejai, susiję būtent su konkrečia Vibrio vulnificus rūšimi.
Vokietijoje šiemet jau fiksuoti du atvejai, kai dėl šios infekcijos žmonės mirė.
„Tačiau tokie atvejai išties reti ir, kaip sakau, daug ką lemia šeimininkas, su kuriuo ta bakterija susiduria. Jeigu organizmas nėra pajėgus kovoti, gali nutikti taip, kad tai tampa papildomu veiksniu, dėl kurio organizmas nebesugeba susitvarkyti su infekcija“, – kalbėjo mokslininkė.
Ji pasakojo, kad kitose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje vykdoma labai detali Vibrio bakterijų sukeliamų negalavimų stebėsena.
„Jei žmogus po maudynių kreipiasi dėl ausų ar akių infekcijos, ten vertinama, ar ją galėjo sukelti Vibrio bakterijos. Praėjusiais metais Švedijoje buvo užfiksuoti 92 atvejai, kai tam tikra infekcija buvo susijusi su Vibrio bakterijomis.
Tačiau tos infekcijos dažniausiai būna paprastesnės, pavyzdžiui, ausies uždegimas ar akių sudirginimas. Kiek žinau, mirties atvejų Švedijoje nebuvo fiksuota“, – pasakojo M. Kataržytė.
Lietuvoje atvejų nėra registruota
Tuo metu Lietuvoje duomenų apie galimus užsikrėtimus nėra, realiai oficialiai net nevykdoma šios bakterijos stebėsena.
„Nemažai bendradarbiaujame ir su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, todėl galiu pasakyti, kad oficialiai fiksuotų atvejų neturime. O šią temą nagrinėjame nuo 2017 metų.
Tikėtina, kad oficialios stebėsenos neturime. Oficialia stebėsena laikytume situaciją, kai žmogus kreipiasi į gydytoją, jam nustatoma infekcija ir užpildomas klausimynas.
Tuomet pacientas nurodo, kad buvo maudęsis, ir atsiranda galimybė infekciją susieti su konkrečia aplinka ar įvykiu. Vokietijoje ir Švedijoje tokia stebėsena vykdoma jau daugiau kaip dešimt metų, todėl jie turi kur kas daugiau informacijos“, – kalbėjo mokslininkė.
Kaip nurodė NVSC, Lietuvos maudyklų vandens tyrimai organizuoja savivaldybės, vadovaudamosis numatyta higienos norma, kuri nenustato reikalavimo tirti dėl Vibrio bakterijų.
Pagrindinės prevencinė priemonės
Pasak jos, pagrindinės prevencinės priemonės saugantis Vibrio bakterijų būtų kelios.
„Pirmiausia, jeigu turite atvirų žaizdų, stenkitės nelipti į šiltą Baltijos jūros vandenį. Jeigu išlipote iš vandens, žaizdas nusiplaukite paprastu geriamuoju vandeniu. Ši bakterija ne taip greitai patenka į organizmą, tad tai jau sumažina riziką užsikrėsti“, – patarė M. Kataržytė.
NVSC įspėjo, kad maudytis nerekomenduojama net turint mažų įbrėžimų: „Jei asmuo turi žaizdų (įskaitant neseniai atliktą operaciją, tatuiruotę, įvertą auskarą), net ir nedidelių įpjovimų ar įbrėžimų, rekomenduojama vengti maudynių arba uždengti žaizdą vandeniui atspariu tvarsčiu.
„Tai labiau aktualu Viduržemio jūros regionui, kur vartojamos žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos jūrų gėrybės, pavyzdžiui, austrės. Jūrų gėrybės yra filtratoriai, todėl maitindamosi gali sukaupti šias bakterijas. Jei jos suvalgomos neapdorotos, bakterijos gali sukelti infekciją per maistą.“
Jei asmuo turėdamas žaizdų maudėsi užterštoje jūroje, tuomet turėtų kruopščiai nuplauti žaizdas muilu ir vandeniu.“
Trečioji mokslininkės įvardyta prevencinė priemonė – būtina apie kilusius negalavimus informuoti gydytoją. „Jeigu po maudynių Baltijos jūroje pastebite kokius nors sveikatos sutrikimus, kreipiatės į gydytoją, informuokite jį, kad maudėtės jūroje ir kad tai galėtų būti susiję. Maudytis tikrai nereikėtų bijoti, nes šie atvejai yra labai reti“, – pastebėjo M. Kataržytė.
Plinta ne tik per vandenį, bet ir maistą
Be to, kaip informavo NVSC, žmogus vibrioze gali užsikrėsti ne tik maudydamasis, bet ir vartodamas jūrų gėrybes ir daržoves iš drėkinamų ūkių.
„Ypač tų, kurie yra įsikūrę žemo higienos lygio ir tankiai apgyvendintose teritorijose. Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia“, – pridūrė NVSC specialistai.
Pasak M. Kataržytės, didžiausia rizika kyla valgant žalias arba nepakankamai termiškai apdorotas jūrų gėrybes: „Tai labiau aktualu Viduržemio jūros regionui, kur vartojamos žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos jūrų gėrybės, pavyzdžiui, austrės.
Jūrų gėrybės yra filtratoriai, todėl maitindamosi gali sukaupti šias bakterijas. Jei jos suvalgomos neapdorotos, bakterijos gali sukelti infekciją per maistą.“
NVSC specialistai patarė, kad po sąlyčio su žaliomis jūros gėrybėmis visada būtina nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu. Taip pat patariama vengti kryžminio maisto užteršimo, neužteršti išvirtų jūros gėrybių, kai jos gali liestis su žaliais vėžiagyviais ar jų sultimis.
„Kiek žinau, jūrų gėrybių sektoriuje vykdoma stebėsena ir prieš patekdami į rinką produktai yra tikrinami, todėl ši rizika papildomai mažinama. Mūsų regionui toks užsikrėtimo kelias nėra labai aktualus. Nebent maudantis būtų nuryjamas užterštas vanduo“, – pridūrė M. Kataržytė.
Tačiau tokių „dovanų“ lietuviai gali parsivežti vykdami atostogų į Viduržemio regiono kraštus.
„Pavyzdžiui, Švedijos duomenimis, iš maždaug 90 pernai registruotų atvejų 72 buvo vietiniai. Apie 20 atvejų buvo susiję su kelionėmis į užsienį, kur žmonės ir užsikrėtė.
Taigi žmonėms tiesiog reikia daugiau žinoti apie šias bakterijas. Jei po maudynių žaizda negyja, pradeda šlapiuoti ar atsiranda kitų simptomų, svarbu apie maudynes informuoti gydytoją“, – pabrėžė mokslininkė.
Pirmieji negalavimo simptomai, kurie išduoda vibriozę
Kaip informavo NVSC, užsikrėtus Vibrio parahaemolyticus sukeliama virškinimo trakto infekcija, kuriai būdingi tokie simptomai kaip viduriavimas ir pilvo spazmai:
„Kai kuriais atvejais taip pat gali būti pykinimas, vėmimas, galvos skausmas. Kartais ši liga gali pasireikšti dizenterijai būdingais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, kraujingomis arba gleivingomis išmatomis.
Pirmieji ligos simptomai nuo užsikrėtimo atsiranda po 12–24 valandų. Dauguma žmonių, sergančių lengva ligos forma, pasveiksta maždaug po 3 dienų ir nepatiria jokių ilgalaikių pasekmių.“
Užsikrėtus Vibrio vulnificus bakterijomis per atvirą žaizdą, atsiranda odos bėrimas arba paraudimas, oda greitai patinsta ir tampa skausminga, ant odos atsiranda skysčio pripildytos, didelės, jautrios ir pakitusios spalvos pūslelės.
„Odos infekcija paprastai prasideda nuo 12 iki 72 valandų po sąlyčio su užterštu jūros vandeniu. Sunki ligos forma išsivysto retai ir paprastai pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Žmonėms, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti sunkią gyvybei pavojingą ligą (septicemiją) su karščiavimu ir šaltkrėčiu, sumažėjusiu kraujospūdžiu. Kraujo infekcijos simptomai paprastai pasireiškia per 4 dienas po užsikrėtimo“, – komentavo NVSC specialistai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
