Apie šią situaciją kritiškai atsiliepė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
„Kol kas teigiamų pokyčių mes nematome ir finansavimo kriterijuose. Šiemet olimpiniais metais kai kurios federacijos, pavyzdžiui, daugiausiai kelialapių surinkusi baidarių ir kanojų federacija gavo virš 100 tūkst. mažiau finansavimo. Bokso federacija mažesnį finansavimą. Ir dabar olimpiniais metais visiems yra sunku“, – TV3 sporto žurnalistui Edgarui Maslauskui sakė LTOK prezidentė.
Pinigus skirstanti Nacionalinė sporto agentūra, kaip ir pernai, padalijo 18 mln. eurų maišą. Vidutiniškai net po 300 tūkst. daugiau gavo trys federacijos – krepšinio, plaukimo ir šiuolaikinės penkiakovės.
Apie ne tokias jau saldžias sporto pyrago dalybas po reformos tv3.lt yra pasisakę ir kai kurių sporto šakų atstovai.
Bene labiausiai nusivylė baidarių ir kanojų atstovai, kurių jau dvi valtys prasibrovė į Paryžių, bet pinigų sumažėjo.
„Teigiamų dalykų šioje visoje situacijoje nėra jokių. Tai, kad iš olimpinio jie tuos pinigus paėmė ir dabar neva tai perskirsto per biudžetą bendras pinigų kiekis yra tikrai sumažėjęs“, – pridūrė sporto federacijų sąjungos atstovė Ringa Baltrušaitė.
Sportą varžo ir biurokratijos gniaužtai
Didelė bėda iškyla ir bandant atlikti elementarius darbus. Pavyzdžiui kai metų pradžioje sportininkams reikia vykti į treniruočių stovyklą ar varžybas, federacija negali pirkti lėktuvo bilietų naudodama praėjusių metų lėšas.
Tai, kad sporto reforma ne tobula, sutinka ir lėšas skirstanti Nacionalinė sporto agentūra.
„Toliau nagrinėja siūlymus, kaip būtų galima gal padaryti tą sistemą paprastesnę, nes šiuo metu tikrai skundžiamasi, kad tų vertinimų parametrų yra daug, daug įvairių išimčių, išlygų ir panašiai“, – komentavo Nacionalinės sporto agentūros atstovas Marius Žiūkas.
Pagal dabartinę sistemą LTOK nebėra įpareigota skirti lėšų federacijoms, bet pinigų duoda. Štai šiais olimpiniais metais sumą net padvigubino, nors iš valstybės nieko negauna.
Tačiau perspektyvūs ir jauni atletai lieka be finansavimo.
„Realiai pinigai dabar skiriami už pasiekimus. Neturi pasiekimų – neturi pinigų. O kaip tą pasiekimą padaryti?“, – retoriškai klausė sporto federacijų sąjungos atstovė Ringa Baltrušaitė.
„Mes turime tą labai aiškią neigiamą dinamiką – nuo 68 Rio de Žaneire, 43 Tokijuje ir šiandien turime atsirinkusius vos virš 20, o atrankos eina į pabaigą. Dar kartą galime pasakyti aiškiai – nepamatuotos būtent politikų inspiruotos reformos kol kas tik kenkia Lietuvos sportui“, – kritikos negailėjo ir LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė.
Tuo tarpu į kritikos laviną reaguodamas M. Žiūkas pridūrė, kad pokyčių ateityje vėl gali būti.
„Tie pokyčiai tikrai neišvengiami, bet sakau, mes to ir nesibaiminam, diskutuojam ir ieškom tų geriausių sprendimų“, – tikino NSA atstovas.
Beje, švietimo, sporto ir mokslo ministerija yra iškėlusi tikslą į 2028 m. vasaros olimpines žaidynes išvežti 100 sportininkų.
