Po ilgametės tarnybos – staigus atleidimas iš policijos: viskas dėl to, kad laiku neparašė prašymo?

Tarnybą policijoje V. Giršvildas baigia ne dėl pažeidimų, o dėl reikalavimo, apie kurį, jo teigimu, jam nebuvo priminta.

+7

Atleistas be priežasties?

Apie atleidimą ir problemas policijoje jis prakalbo savo „Facebook“ paskyroje:

„Turbūt kiekvienam iš Jūsų paskutiniu metu bent kartą yra tekę girdėti teiginius, kad policijoje katastrofiškai trūksta žmonių, keli metai iš eilės tarnybą palieka daugiau žmonių, nei išreiškia norą tarnauti ir trūkumas sudaro kažkur 1 500 pareigūnų. Šiandien aš jums didžiosiomis raidėmis parašysiu, kad TAI YRA MELAS, o mažosiomis paaiškinsiu – kodėl? Bet apie viską nuo pradžių.

Spalio 2 d. minima Angelų sargų diena. Tai policijos diena – profesinė šventė. Man, kaip vis dar policininkui, tai taip pat turėjo būti šventė. Netgi dviguba šventė, nes spalio 4 d. man sukanka šešiasdešimt metų – jubiliejus. Bendrai, ne – triguba šventė, nes spalio 1 d. yra Lietuvos kelių policijos diena. Bet šventės juk tam ir yra, kad jas kažkas sugadintų“, – dalinasi V. Giršvildas.

Kaip praneša pareigūnas, švenčių išvakarėse jis gavo laišką iš Policijos departamento, nurodantį, kad spalio 5 d., profesinės dienos išvakarėse, jis bus atleistas iš tarnybos.

„Iš pradžių pagalvojau, kad tai pokštas. Pasirodo, visai ne pokštas. Pradedu gilintis. Parašyta, jog man sukanka Vidaus tarnybos statute numatytas amžius, iki kurio man galima tarnauti. Pamaniau, kad klaida, nes skubiai skaitau aktualią Statuto redakciją, kur juodu ant balto parašyta, kad mano pareigybė priskirta 6 grupei, o 6 grupė tarnauja iki 65 metų. Ir čia paaiškėja viena teisine prasme labai keista detalė – pasirodo, norint tarnauti iki 65 metų, ką man Statutas leidžia, aš privalau ne vėliau, kaip prieš puse metų... Prieš pusę metų, Karlai, parašyti prašymą, kad man tai būtų leista. Savo turiniu tai net ne prašymas, o greičiau jau pranešimas, nes jis nėra net svarstomas, negali būti nepatenkintas ir jo pagrindu nepriimamas joks individualus teisės aktas. Tai totali smulkmena, visiškas formalumas, teisine prasme neteisingas ir iškreipiantis visus teisės aktų taikymo principus.

Paprastai, kai keičiasi teisinis reglamentavimas ir jam įsiteisėjus, lieka tam tikra kategorija asmenų, kuriems gali būti pritaikytos išimtys ir jiems pageidaujant gali būti taikomas ankstesnis teisinis reglamentavimas, būtent apie tai jie ir turi prašyti – netaikyti naujai priimto teisino reglamentavimo, o taikyti tą, kuris buvo iki tol, tuo metu, kai susiformavo teisiniai santykiai. Paprasčiau kalbant – prašoma, kad asmeniui negaliotų naujai priimtas įstatymas, nes ankstesnis, kuris jam taip pat gali būti taikomas, jam buvo palankesnis. Bet, kad reikėtų prašyti jog būtų taikomas Seime priimtas, Prezidento pasirašytas ir įsigaliojęs ir šiuo metu galiojantis įstatymo statusą turintis teisės aktas ir dar prašoma daugiau, nei prieš pusę metų, aš dar nebuvau girdėjęs. Logiška, kad susipažinęs su tuo, jog Statutas man leidžia tarnauti iki 65, apie tai, kad dar turiu to „paprašyti“ aš nežinojau ir jokio prašymo prieš pusę metų nerašiau. Maniau, kad galiojantis reglamentavimas mene tenkina, tai ko ir iš ko aš dar turiu prašyti?

Tada aš pamaniau, kad turbūt per visą Lietuvą aš turėčiau būti ne vienas, kursi taip pasimovė, turėtų būti ir daugiau logiškai mąstančių pareigūnų. Ir išties, ne vienas aš toks. Radau dar kelis. O bet tačiau... Kiekvienam iš jų, kai jau artėjo terminas tam prašymui parašyti, buvo - paskambinta ir priminta. Net ne parašyta, o asmeniškai paskambinta. Kiekvienam, išskyrus vieną – mane. Kai aš apie tai pasakiau trečiajai Policijos generalinio komisaro pavaduotojai, man buvo atsakyta – mes pranešti neprivalome.

Ką reiškia „neprivalome“? gal formaliai ir neprivalote, bet juk yra toks gero administravimo principas. Tačiau policijoje, pasirodo, tai tėra tušti žodžiai ir taikomas šis principas selektyviai – vieniems pranešti privalu, o kitiems neprivalu. Tokį mano įsitikinimą tik sustiprino tas faktas, jog pranešimą, kad būsiu atleistas iš tarnybos, kuris savaime jau nieko nereiškia ir nieko nebegali pakeisti, man atsiuntė net į asmeninį, ne tik į tarnybinį paštą, nors siusti tokį pranešimą, jei jau vadovautis vicegenerolės logika, taip pat niekas neprivalėjo. Bet negi praleis progą eilinį kartą iš Giršvildo pasityčioti.

O tai reiškia, kad iš policijos, kuriai atseit trūksta pareigūnų, jam pačiam nepageidaujant ir Statuti leidžiant toliau tarnauti, lauk metamas žmogus, kuris pavėlavo paprašyti leisti jam toliau tarnauti. Pavėlavo, nors asmeniškai vicegenerolės paprašiau dar nepasibaigus savo tarnybos terminui, o kitą dieną po to, kai gavau pranešimą apie atleidimą.

Dabar atsakysiu į Jums jau tikrai kilusį klausimą – tai turbūt esi tinginys, visiškas atsilupelis, vatnikas, nuobauda ant nuobaudos, abi rankos kairės, tai ir atsikratė. Kam toks reikalingas ir kas čia keisto?

Kaip čia pasakius... Trisdešimt šeši tarnybos metai, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės. Per visą tarnybos laikotarpį, per visus trisdešimt šešis metus, nei vienos tarnybinės nuobaudos. NEI VIENOS. Genocido ir rezistencijos tyrimo centro pripažintas Lietuvos Laisvės gynėju. Prezidento apdovanotas valstybiniu apdovanojimu – Sausio 13-tos atminimo medaliu. Apie Seimo pirmininko padėką, VRM pasižymėjimo ženklą „Tėvynės labui“ ir krūvą visokių kitokių žinybinių apdovanojimų tai net nekalbu. Dėl patriotizmo turbūt nebekyla klausimų?

Esu tas, kuriam pavesta atstovauti instituciją visų lygių teismuose ir palikta teisė savo nuožiūra kreiptis institucijos vardu į šiuos teismus. Mano skundus nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, juos tenkina ir naikina apygardines nutartis. Net ir šiandien, kai rašau šias eilutes, laukia mano rengtas ir LATe priimtas nagrinėti prašymas atnaujinti bylą. Tokių žmonių Policijos departamente apskritai yra tik keli ir juos nesunku suskaičiuoti ant vienos rankos pirštu. Kaip manot -kompetencijos pakanka?

Turiu daugiau nei dešimties metų dėstymo universitete patirties. Rengtos mokymo programos, metodiniai leidiniai, iš kurių mokėsi ir tie, kurie pasišovė mane atleisti. Mano mokiniai yra tapę Universitetų Rektoriais, fakultetų dekanais ir katedrų vedėjais, mokslų daktarais, profesoriais, visų lygių teismų teisėjais, advokatais, ministrais ir viceministrais, Seimo nariais, departamentų direktoriais, generaliniais prokurorais ir net generaliniais komisarais bei policijos įstaigų vadovais. Nors prisipažinsiu – Policijos departamente yra ir tokių, kuriuos aš mokiau, beje užimančiu labai aukštas pareigas, dėl kurių man yra gėda.

Todėl turbūt suprantate, kad aš nei vatnikas, nei atsilupelis, nei tas, kuriam iš pirmo karto nedaeina. Priežastis kita – nepatogus, nepasiduodu kvailinamas, užduodu per daug klausimų ir įpratęs daiktus bei reiškinius vadinti tikraisiais vardais.

Apibendrinant. Kai Jūs dar kartą išgirsite, kad policijai trūksta pareigūnų, milžiniški krūviai ir nėra kam dirbti, žinokite, kad policijai žmonių nerūksta. O tokie, kurie yra savarankiški, geba analizuoti, daryti išvadas, žino policijos problemas ir jų nedangsto, mato vadovų susireikšminimą, aroganciją, daromas klaidas ir nenorą jas pripažinti, netiki skleidžiama demagogija, pastebi kiekviename žingsnyje taikomus dvigubus standartus, mobingą, savų protegavimą, bet vis tiek ištikimai tarnauja Lietuvai, nes davė priesaiką, policijai nereikalingi ir net pavojingi. Jų nėra daug, bet šiandieninėje policijoje jie rakštis toje vietoje, kuri visai ne veidu vadinasi.

Policijai trūksta ne žmonių, o „alavinių kareivėlių“, klusnių vykdytojų, prisitaikėlių, kurie vadinami diplomatiškais, bestuburių, kurie vadinami lanksčiais ir nereiškiančių savo nuomonės. Šitie vadinami lojaliais. Reikia, kad būtų paklusnūs – pasakiai ir daro, nesigilina ir neuždavinėja nepatogių klausimu, nes jei kyla klausimu, tai jau pirmas žingsnis link abejonių. Policijoje pavojinga abejoti. Matote prie ko tai gali privesti.

Sakysite, kad vienas žmogus daugiatūkstantinei policijai nėra didelė netektis. Gal. Bet prieš gerą savaitę Policijos generalinis komisaras, išsipirkęs visą Kėdainių pramogų areną ir varu suvaręs visus policijos įstaigų ir jų struktūrinių padalinių vadovus, nuo scenos pasakodamas apie policijoje įgyvendinamą komandų kūrimo modelį, bendruomeniškumą ir refleksiją, kažkodėl kalbėjo visiškai kitaip. Galite susirasti YouTube ir pasiklausyti. Aš nemeluoju. Tiksliau – meluoju ne aš.

Ir pabaigai. Šiaip šventės ir turbūt būtų labai gražu pasveikinti visus, šiandien jau faktiškai buvusius savo kolegas. Su švente Jus. Laikykitės ir žinokite, kad ir po tamsiausios nakties išaušta diena. Linkiu ir Jums tos dienos sulaukti. Pagarbiai Vaidas Giršvildas“ , – rašė pareigūnas.