Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys sako, kad kol kas sunku pasakyti, kiek lašišų populiacijos neteks Neris. „Avarija galėjo turėti įtakos lašišų nerštaviečių vietoms. Dauguma lašišų jau buvo išneršusios, ikreliai buvo apvaisinti. Jie jautriau reaguoja į vandens kokybę. Tų lašišų lizdų stebima didelė gausa. Užterštumas galėjo sustabdyti ikrelių vystymąsi".
Anot pašnekovo, suaugusioms žuvims žala nėra tokia akivaizdi. „Žinome, kad lašiša visada bėga nuo užteršto vandens. Yra tikimybė, kad žuvys sugebėjo bent jau iš labiausiai užterštų vietų pabėgti. Tiesa, yra rasta keletas kritusių lašišų, tačiau teigti, kad taip atsitiko dėl taršos, šimtu procentų negalima“.
Specialistas sako, kad bet kokia tarša turi įtakos gyvajai gamtai. Ne tik lašišoms. Bet šiuo atveju didžiulės katastrofos nėra, nes tarša buvo biogeninė, o ne cheminė. „Žinant, kiek dešimtmečių teršėme Nerį nuotekomis, tai šiuo atveju nėra katastrofiškai blogai. Vanduo po kiek laiko apsivalys“.
Sugadintas dešimties metų darbo rezultatas
2004 metais pastatyti paskutiniai biologinio valymo įrenginiai Vilniuje. Nuo to laiko visos nuotekos į Nerį patenka jau išvalytos. Iki to laiko dalis nuotekų patekdavo į vandenį be biologinio valymo. Laimutis Budrys sako, kad tuomet nei lašišų, nei šlakių Neryje praktiškai nebuvo. „Vėliau vykdant lašišos atkūrimo programą pavyko sėkmingai atgaivinti žuvų populiaciją išvalytame vandenyje.
Buvo padarytas didelis darbas. Šitas atvejis toks skaudus dėl to, kad po 2004 metų lašiša pamažu grįžo į Nerį. Mokslininkų duomenimis, paskutiniais metais lašišų gausa nuo Vilniaus miesto iki Kernavės jau buvo didesnė nei virš Vilniaus einant į aukštupį. Tai reiškia, kad vandens kokybė jau tikrai buvo tinkama šioms žuvims“, - sako pašnekovas.
Anot jo, reikia džiaugtis, kad avarija įvyko ne šiltuoju metų metu. „Meteorologinės sąlygos buvo palankios taršai atsiskiesti, buvo pakilęs Neries lygis. Be to, vandens temperatūra buvo palanki, kad teršalai taip greit nesiskaidytų“.
Tiksliausi duomenys bus žinomi vasarą
Laimutis Budrys sako, kad apie piniginę žalos gamtai išraišką kalbėti dar anksti. „Dėl to bus daug diskusijų. Vieni tikins, kad žala didžiulė, kiti sakys, kad maža. Tačiau tikroji situacija paaiškės tik vasarą. Tuomet ichtiologai paskelbs lašišų populiacijos stebėjimo rezultatus.
Mes darome monitoringą ir žinome, kokia situacija Neryje ties Vilniumi. Palyginę rezultatus galėsime tiksliai pasakyti, kaip nukentėjo lašišų populiacija dėl ekologinės avarijos“.
