Už tai balsavo 66 parlamentarai, prieš buvo 33, 16 susilaikė. Projekto dar laukia paskutinė – priėmimo stadija – po kurios V. Landsbergis oficialiai būtų pripažintas valstybės vadovu,
„Nežinau, ką galvojo teisininkai, nežinau, ką galvojo valdančioji dauguma. Bet lygiai prieš dvidešimt metų Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybės vadovo statusą įgyja tik vienas asmuo – prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai. Nuo kada Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos piliečių? Niekada nebuvo, niekada gyvenime ir nenusimatys tokia sėkmė ir laimė“, – iš Seimo tribūnos prieš projektą pasisakė Remigijus Žemaitaitis.
Politiko teigimu, jei būtų priimti pakeitimai, valstybės vadovo statusas turėtų būti suteiktas ir Artūrui Paulauskui. Po Rolando Pakso apkaltos tuo metu Seimo pirmininku buvęs A. Paulauskas tapo laikinuoju šalies prezidentu.
R. Žemaitaičio teigimu, tiek profesorius V. Landsbergis, tiek jo sūnus rašytojas Vytautas V. Landsbergis yra viešai pasakę, kad tokio statuso priėmimas jiems nėra reikalingas.
„Leiskite pacituoti <...> Valdo Adamkaus pasakymą. Ką jis pasakė šiandien. Aš dirbau ne dėl apdovanojimų, ne dėl asmeninių interesų, bet dirbau dėl žmonių, visuomenės ir tiesos gynimo. Panašu, kad Landsbergiui visiškai nusispjauti į tautą, į visuomenę, į žmones. Jam eilinį kartą reikia dar vieno medaliono, reikia dar vienos apsaugos ir dar kažką sugalvoti, koks jis yra didvyris ir nusipelnęs“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas argumentavo, kad atkurtos valstybės pradžioje galiojęs laikinasis pagrindinis valstybės įstatymas nurodė, kad Aukščiausios Tarybos pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas.
„Niekam tada Lietuvoje nekilo klausimas, kas yra mūsų gimstančios valstybės vadovas. Niekam užsienyje nekilo klausimas, kas yra mūsų gimstančios valstybės vadovas“, – teigė E. Gentvilas.
Politiko tvirtinimu, šiam siūlymui prieštaraujantys taip sako, kad atkurtos valstybės pradžioje Lietuva buvo „keista pseudovalstybė, vienintelė valstybė pasaulio istorijoje, kuri neturėjo savo vadovų“.
„Pasisakydamas frakcijos vardu, aš norėčiau užduoti du klausimus valdantiesiems, ypač konservatoriams. Kolegos, kad Vytautas Landsbergis, būdamas Aukščiausiu Tarybos pirmininku, ženkliai prisidėjo prie Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo visi mes žinome. <...> Puikiai žinote, kad būtent šis sprendimas labai stipriai supriešina visuomenę“, – kalbėjo valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas D. Gaižauskas.
Pasak jo, konservatoriai nesaugo V. Landsbergio, nes jiems teikiant panašius siūlymus, partijos patriarchas sulaukia vis naujos kritikos bangos.
„Kam jūs vėl keliate šį klausimą į areną Seime? Jums labai malonu? Turite, prašau. Antras klausimas. Buvome visi sutarę, kol vyksta karas Ukrainoje, nebeteikime įstatymų projektų, kurie priešina visuomenę“, – sakė jis.
D, Gaižauskas teigė, kad tokie visuomenę priešinantys įstatymai yra partnerystės įteisinimas ir V. Landsbergio statuso klausimas.
„Jums ką, vienybės nebereikia? Karas pasibaigė Ukrainoje, grėsmių nėra? <...> Jūs karo norite?“ – klausė D. Gaižauskas.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas projektas Seimui pateiktas beveik prieš metus – pernai birželį. Juo konstatuojama, kad „1990–1992 metais veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Projektui pritariantys valdantieji teigia, kad reikia konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą, opozicija kritikuoja jį kaip bandymą perrašyti istoriją. Opoziciniai „valstiečiai“ tvirtina, kad tuometinė Laikinoji Konstitucija Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui nesuteikė valstybės vadovo statuso.
Seimo teisininkai buvo pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Jie rėmėsi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokiai Teisės departamento išvadai nepritarė.
Parlamente jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
