Vilniuje gyvenanti žurnalistė, kalbos redaktorė Klementina Puolikaitė-Agyemang juokiasi, kad savo šeimą gali pavadinti netradicine šeima:
„Visgi vyras juodaodis, tačiau tikrai nėra pabėgėlis. Prieš daug metų jis atvyko studijuoti į Rusiją iš labai gražios ir taikios šalies Ganos, į kurią nekantrauju nuvykti. Tikiuosi, kad tai padaryti pavyks, kai mūsų vaikui sūnui sueis treji metukai.“
Dabar atsigręždama atgal, moteris šypsosi, kad atvykęs iš saulėto krašto, jos vyras dar nesuvokė kaip gali būti šalta, todėl išlipęs iš lėktuvo vos su marškinukais, Klementinos vyras suprato, kas yra dvidešimt laipsnių šalčio.
„Kaip jis pats sako, kad būtent po to jo organizmo sistema persikrovė, tad netgi dabar žiemą jis vaikšto be pirštinių, šaliko, kepurės ir su pavasarine striuke. Ir niekada neserga. Gal dėl to ir mūsų berniukas Vėjas Ilay yra super stiprus mažylis“, – dalinasi miela įžvalga Klementina.
Dabar moters dienos sukasi aplink naują rutiną – rūpinasi trijų mėnesių mažyliu Vėju Ilay, tačiau dar iki nėštumo moteris aktyviai dirbo kalbos redaktore žurnaluose:
„Atsikeliame kartu su tėčiu šeštą ryto, pavalgom ir vėl einam miegoti. Po to atsikeliam ir prasideda disciplinuotumas: aš jį treniruoju, mankštinu, kiek galiu ir kaip pamokė neurologė, gal dėl to jis vystosi labai greitai – trijų mėnesių jau sėdi ir net nori šliaužti. O gal ir dėl tėvelio genų (juokiasi). Taip pat kasdien bet kokiu oru einame į lauką, o savaitgaliais su tėveliu važiuojame į turgų, perkame keistus, kitų nuomone, dalykus. Pavyzdžiui, kiaulių knysles, viščiukų uodegėles, skrandžius, smegenis, plaučius ir verdame ganietišką sriubą-troškinį.“
Tenka kreiptis pagalbos
Klementina Puolikaitė-Agyemang su ganiečiu savo vyru Collinsu susipažino, kaip ji pati sako, tradiciškai ir gana nuobodžiai – per socialinį tinklą „Facebook“. Moteris atvirauja, kad prieš tai turėjo ir dar kelis kitataučius draugus – arabą ir indą, tačiau iki naujų santykių 14 metų gyveno kartu su jau buvusiu vyru lietuviu.
„Mūsų su Collinsu susitikimas įvyko labai paprastai – jis įžengė pro mano buto duris ir aš pasakiau: „Ačiū, Dievui, pagaliau atėjai. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Po trijų dienų apsigyvenome kartu, po trijų savaičių pastojau, po trijų mėnesių susituokėme“, – atvirai dalinasi savo pažinties istorija Klementina.
Šiuo metu šeima savo dienas leidžia Lietuvoje, tačiau po metų planuoja persikelti gyventi į Olandiją arba Daniją. K. Puolikaitė-Agyemang teigia, kad tiksliai negali pasakyti, kodėl traukia gyventi svetur būtent šios šalys, tačiau tikriausiai todėl, kad kaip ir Lietuva, jos nėra didelės, o ir tikisi rasti gerų darbų.
„Bet priklausys viskas nuo to, kokį darbą susirasiu po motinystės atostogų. Jei viskas gerai, tuomet niekur ir nevažiuosim“, – priduria pašnekovė.
Tačiau, šįkart Klementinai tenka paminti savo orumą ir kreiptis į žmones, kurie padėtų jos šeimai šiuo sunkiu metu. Finansinė krizė šeimą užklupo netikėtai, kuomet šešerius metus gyvenus nuomojame bute ir pasikeitus buto šeimininkams, Klementinai teko sumokėti papildomą depozitą bei dar šiek tiek į priekį:
„Pritrūko pinigėlių, vyrui netgi teko imti paskolą, kad išsiverstume kažkaip. Taip pat be galo daug pinigų „suvalgė“ jo pasas. Nėra lengva trečiosios šalies piliečiams Lietuvoje, nes vien migracijoje išleidžiama labai daug pinigų.“
Moteris teigia, kad šiuo metu svarbiausia yra pasirūpinti vaikeliu, todėl reikalingi mišinukai, sauskelnės, tačiau nepamaišytų ir vienas kitas pinigėlis. Paprašiusi pagalbos socialiniame tinkle „Facebook“ Klementina sulaukė ne tik palaikančių, tačiau ir piktų žinučių.
„Po vienu įrašu vienos moterys rėkė, kad luošinu vaiką, kad jis trijų mėnesių sėdi ir net grasino vaikų teisėmis. Kitos tiesiog tyčiojosi iš mano vyro, tiek daug blogų komentarų nesu gyvenime sulaukusi. Viena moteris net pareiškė, kad esu prieš Ukrainą. Visiškai nesupratau... Žinoma, be galo daug sulaukiau ir pagalbos. Kol kas rūbelių ir mišinukų gavau tik iš dviejų moterų, bet žadėjo daugiau. Tikiuosi, gėris nugalės“, – sako ji.
Sunkus nėštumo laikotarpis
Nors šiuo metu Klementina džiaugiasi ant rankų sūpuodama trijų mėnesių sūnelį, tačiau, kad jo sulauktų teko praeiti itin skausmingą ir sunkų etapą. Pašnekovė atvirauja, kad teko patirti ir gimdymo traumą:
„Visas nėštumo laikotarpis buvo labai sudėtingas: gestacinis diabetas, nėštumo sukelta hipertenzija, smarkiai paūmėjęs bipolinis afektinis sutrikimas, nes negalėjau vartoti antidepresantų. Galima sakyti, visą nėštumą ir praleidau lovoje verkdama. Aišku, visoms visko būna, bet mano gimdymas buvo ypač nesklandus.
Beveik 41 savaitę reikėjo daryti skatinimą, kuris buvo didžiausia mano baimė. Būtent dėl hormono oksitocino sąrėmiai buvo nežmoniški, kaklelis nesivėrė, nors vandenys nubėgo. Kankinausi 12 valandų, kol galiausiai padarė ekstra Cezario pjūvį. Nepataikė epidūrui, todėl teko daryti pilną narkozę.“
Klementinos berniukas gimė su hipoksija ir nekvėpavo, kadangi aplink kaklą buvo apsisukusi virkštelė, krito širdies tonusai. „Kai jis gimė – buvo beveik be gyvybės ženklų“, – dabar prisimena moteris.
„Po narkozės atsigavau be galo sunkiai ir ilgą laiką net nemačiau savo mažylio – jis buvo patologiniame skyriuje. Pamačiau jį tik po paros. Tada jis vėl springo ir vėl atsidūrė patologiniame skyriuje. Santaros klinikose pragulėjome penkias dienas. Mane nuolat kamavo panikos atakos – tikrai maniau, kad neištversiu, nes sergu bipoliniu afektiniu sutrikimu praktiškai visą savo gyvenimą. Bet išsikapsčiau ir dabar, ypač savimi didžiuojuosi. Netgi norime antro vaikučio“, – toliau pasakodama šypsosi moteris.
Tačiau trijų mėnesių Vėjas Ilay yra tikras šaunuolis – sėdi, nori šliaužti, yra be galo aktyvus, nepaisant to, kad gimė su deguonies stoka ir vienas berniuko smegenų skilvelis buvo didesnis už kitą. Klementina džiaugiasi stebėdama sūnelio pasiekimus – berniukas daug greičiau vystosi, o kaip teigia gydytojai, greitu metu sulauks ir pirmųjų dantukų.
„Tikiuosi, kad sveikatą jis perėmė iš tėčio, kuris gyvenime nėra sirgęs jokia liga“, – viliasi pašnekovė.
Atsikratė 100 kilogramų
K. Puolikaitė-Agyemang šiuo metu džiaugiasi ne tik puikia sūnelio sveikata, tačiau ir tai – kad sugebėjo pasirūpinti savo sveikata. Tam, kad šiuo metu svertų 120 kilogramus, teko atsikratyti viso 100 kilogramų:
„Pagalvokite, kaip atrodžiau prieš tai. Per nėštumą taip pat nepriaugau, o numečiau 13 kilogramų. Kadangi ilgus metus iš namų dirbau žurnaliste, komunikacijos specialiste ir kalbos redaktore, užsisėdėjau ir priaugau nežmoniško svorio. Suvalgydavau per dieną kelis kilogramus mėsos, nepavykdavo nueiti neuždusus netgi iki tualeto, o apie išėjimą į lauką nebuvo nė kalbos. Netgi šiukšles palikdavau balkone, kad namų tvarkytoja išneštų.“
Pasak moters, šis periodas jai buvo baisiausias gyvenime, tačiau vieną dieną ėmė ir nustojo valgyti. Per vieną mėnesį moteris neįsidėjo nei kąsnelio į burną.
„Sunku patikėti, bet tai tiesa. Tada, aišku, atsidūriau ligoninėje dėl išsekimo. Antrą mėnesį nustojau ir vandenį gerti – tada vėl į ligoninę patekau dėl dehidratacijos. Visus bado metus lydėjo nežmoniški kūno skausmai. Tačiau iš to išsikapsčiau – turiu nuostabų vyrą ir sūnų. Tiesą sakant, apie vaikus negalėjau nė pagalvoti, bet štai kaip ėmė ir 180 laipsnių kampu pasikeitė mano gyvenimas“, – atvirauja Klementina.
Prisidėti prie Klementinos šeimos gerovės galite: LT267300010074446215 Klementina Puolikaitė-Agyemang
