Kalbėdamas apie biologinį šio klausimo aspektą gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas tvirtino, kad nuogąstavimai ir susirūpinimas čia yra kiek perdėti.
„Viena valanda nieko nekeičia žmogaus cirkadinio ritmo funkcionavime, t. y. dienos ritmo pasiskirstyme. Ankstesnis ar vėlesnis atsibudimas, ankstesnis ar vėlesnis atsigulimas miegoti – tai yra nejuntamas pasikeitimas. Tai iš esmės netrikdo biologinio laikrodžio.
Jei kalbame apie jautresnius žmones, jiems viskas – karštis, šaltis blogai, vėjuota – blogai, be vėjo – vėl blogai, tvanku. Tad jautresniems žmonėms viskas turi daugiau įtakos savijautai“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Vis tik tai, jo teigimu, bet tai grynai subjektyvūs dalykai: „Vertinant objektyvius parametrus – miego trukmę, kraujo spaudimą, pulsą, temperatūrą, į psichinius reiškinius, tai yra tuos dalykus, ką galima išmatuoti, vienos valandos pasukimas, mano nuomone ir literatūros duomenimis, didesnės įtakos neturi.“
Tyrimų nepakanka
Siūlydamas iš vienos valandos pasikeitimo nedaryti problemų J. Fišas nurodė, kad nedidelės studijos dėl laiko sukiojimo poveikio sveikatai, yra atiliktos, bet statistinio patikimumo, kad tai trikdo nervų ar kitų organizmo sistemų veiklą, nėra.
Kartu jis teigė, kad jei prisitaikymas prie pasikeitusio laiko trunka kelias savaites, tai – jau per ilgai. „Viena kita diena. Štai perskridimo atvejais, kai laiko juostos keičiasi, kalbos nėra, tas sutrikimas yra didesnis ir išmuša žmones iš ritmo. O toks vienos valandos pasikeitimas greičiausiai, kad ne“, – komentavo neurologas.
Psichiatras: vaikai prisitaiko geriausiai
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius iš dalies buvo linkęs sutikti su tokiu požiūriu. Pasak jo, laiko sukiojimas šiokį tokį poveikį turi, bet tikrai ne tokį dramatišką, kokį gal kartais norima pateikti viešojoje erdvėje.
„Tikrai nei su infarktais ar insultais, nei į mūsų psichiatrijos ligonines neužplūsta pacientai po laiko persukimo“, – sakė jis.
Paklaustas, ar jautriau į tai nereaguoja vaikai, jis teigė, kad kaip tik yra priešingai: „Jei kalbame apie sveikatą, daugiau nukenčia tie, kurie turi miego sutrikimus, vyresni žmonės, kurie turi psichikos sutrikimus. O vaikai pakankamai neblogai adaptuojasi.
Kitas dalykas, kad jie pakankamai garsiai yra linkę reikšti savo emocijas. Ir kai juos pradeda vesti kitu laiku į darželį ar mokyklą, tai galbūt nesupranta, kodėl dabar staiga juos kelia valanda anksčiau. Tai gal emociškai labiau reaguoja, bet vaikai kaip tik turi didesnes adaptacines galimybes ir jie gerai toleruoja šį sukiojimą.“
Nepatogumų patiriame visi
M. Marcinkevičius pabrėžė, kad reikėtų skirti du dalykus – dalies žmonių juntamą poveikį sveikatai ir nepatogumą, kurį patiria visi.
„Bet nepatogumas – dar ne žala sveikatai. Nes nepatogumų turbūt patiriame visi. Ir daugiau nepatogumų sukelia pavasarinis laiko sukimas. Kada reikia vėliau keltis, tas yra mažiau nepatogu, bet kada reikia visa valanda anksčiau atsikelti, tai daliai žmonių sukelia nepatogumų.
Anksčiau atsigulus dažniausiai ir nėra paprasta užmigti, reikia keltis anksčiau, sutrumpėja bendra miego trukmė, išsibalansuoja miego režimas. O miego režimas gydant miego sutrikimus yra vienas svarbiausių dalykų“, – aiškino jis.
Dienos režimas dirbtinai prievartaujamas
Vis tik tokiai nuomonei paprieštaravo į studiją paskambinęs gydytoju endokrinologu prisistatęs Robertas. Jis teigė, žmogaus cirkadinis ritmas yra sąlygojamas hormonų išsiskyrimo ir susietas su geografine aplinka, kitaip tariant – su saulės kilimu ir laida.
„Automatiškai dirbtinai persukus valandą mes pakeičiame aplinkybes, prie kurių žmogus kaip socialinė būtybė turi prisitaikyti. Tai dienos režimas yra prievartaujamas dirbtinai. Be abejo, žmonės adaptuojasi, bet jautriausi, ypač vaikai, reaguoja, labiausiai persukant laiką į vasaros.
Galiu patikinti, kad adrenalinas, hidrokortizonas, augimo hormonas, išsiskiria 5–6 ryte, nepaisant to, sukame laikrodį ar ne. Tad kolegai Fišui prieštarauju, nes pasukdami valandą automatiškai pakeičiame laiko zoną, nereikia niekur skristi. Nėra atlikta ilgalaikių tyrimų, kad galėtume sakyti, jog tai neveikia. Galima spėti, veikia ar neveikia“, – dėstė jis.
Vyras pažymėjo, kad diskusijos dėl laiko sukiojimo reikalingumo Europoje vyksta seniai, taip pat atlikti ir statistiniai tyriniai, kurie rodo, kad yra tam tikras nedidelis infarktų ir kitų problemų padidėjimas po pavasarinio laikrodžių persukimo.
Portalas tv3.lt primena, kad žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvesti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Laikas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), vykdant ES direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus. Nors Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.
