REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pietų Amerikos žemynas, liūdnai pagarsėjęs nelegaliu narkotikų verslu, dabar susiduria su nauja neteisėta veikla – nelegaliomis aukso kasyklomis, rašo BBC.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo 2008 metų pasaulinės ekonominės krizės pradžios, aukso kaina pakilo 100 procentų, o Pietų Amerikoje šio tauraus metalo gavyba suklestėjo.

REKLAMA

Kainos išaugimo įtaka juntama devyniose regiono šalyse, kuriose darbuotojai migruoja į kasyklų teritorijas, o politikai į gavybos industriją siekia pritraukti užsienio investicijas.

Vyriausybės taip pat yra priverstos imtis didesnių pastangų sprendžiant nelegalios kasybos problemą, nes kilo baimė dėl niokojamos aplinkos ir įstatymų neturinčių stovyklų, kuriose vengiama mokesčių ir yra seksualiai išnaudojamos moterys.

Kolumbijos valdžia sako, kad dar labiau neramina tai, jog nelegalios aukso kasyklos yra naudojamos partizanams iš Kolumbijos revoliucijos ginkluotojų pajėgų (Farc) remti.

REKLAMA
REKLAMA

Kolumbijos vyriausybė nuo seno tvirtino, kad narkotikų verslas yra pagrindinis Farc pajamų šaltinis, tačiau panašu, kad griežta prieš narkotikus nukreipta politika privertė maištininkus ieškoti kitų finansinių išteklių.

„Grupės, anksčiau įsitraukusios į kokos produkciją, pereina prie kitos veiklos, galimos jų teritorijoje, – aukso kasybos“, - sako Carlosas Medina, teisės ir politikos mokslų profesorius iš Nacionalinio Kolumbijos universiteto.

Auksas, laikomas saugia investicija finansinio nestabilumo laikais, nuo 2007 metu pabrango dvigubai iki daugmaž 1 600 JAV dolerių už unciją. Tai tapo patrauklia galimybe tiek legaliems, tiek nelegaliems prekeiviams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praėjusį sausį Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santos pareiškė, kad išnaikinti nelegalias kasyklas yra tiek pat svarbu, kiek įveikti narkotikų kontrabandą.

„Šis reiškinys vyksta visame regione ne tik dėl aukštų aukso kainų, bet ir dėl to, kad nusikalstamos grupuotės rado pajamų šaltinį, o vyriausybių reakcija kartais per lėta“, - sakė jis.

Padrikos stovyklos

Peru, pagrindinėje Lotynų Amerikos ir šeštoje didžiausioje pasaulyje aukso kasėjoje, aukšta aukso kaina dešimtis tūkstančių migrantų paviliojo į Amazonės atogrąžų mišką, kuriame plyti dideli rezervai.

REKLAMA

Dauguma įsikūrė aplink naują Tarpvandenyninį kelią, kuris jungia Braziliją su perujiečių uostais ant Ramiojo vandenyno kranto.

Jie ieško aukso aplink Madre de Dios upę ir jos intakus. Palei greitkelį plytinčios stovyklos supa išsidriekusias kasyklas.

Aplink palapines yra iškertami miškai, o upėse randami dideli gyvsidabrio ir cianido kiekiai.

Peru vyriausybės pastangos spręsti problemą sukėlė susirėmimus tarp auksakasių ir saugumo pajėgų.

Visoje Pietų Amerikoje imamasi griežtesnių veiksmų.

Be kita ko, Brazilijoje į pagalbą pasitelkta 8 700 karių, kurie kovoja su nelegalia prekyba šalies pasienyje su Venesuela, Gajana, Surinamu ir Prancūzijos Gviana.

REKLAMA

Žmonių skruzdėlynas

Nauja aukso karštinė Pietų Amerikoje taip pat pritraukė regionines ir tarptautines kasyklų kompanijas.

Pasitelkę naujausias technologijas ir milžiniškas investicijas jie iš naujo atidaro seniai apleistas kasyklas.

Viena iš jų – Serra Pelada kasykla Brazilijoje.

Seniau laikyta didžiausia atviro karjero kasykla pasaulyje, Serra Pelada užsidarė 1992 metais, kai likusių rezervų gylis tapo per pavojingas ir sudėtingas išgauti auksą rankiniu būdu.

Tačiau nuo 2013 metų, auksas bus išgaunamas sunkiąja mašinerija.

Kita atidaroma kasykla yra Pila de Goias mažame centrinės Brazilijos miestelyje, kuris buvo įkurtas 1741 metais per pirmąją šalies aukso karštinę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kasykla, kuri turėtų pradėti veikti kitų metų viduryje, priklauso Kanadoje įsikūrusiai bendrovei „Yamana“, kuri tikisi per metus išgauti apie 3,7 tonas aukso.

Kadangi vienoje tonoje akmens yra tik du gramai aukso, jį reikės atskirti sudėtingu išgryninimo procesu.

„Yamana“ teigia, kad jų kasybos praktika remiasi aplinkos saugojimu.

Vietiniai žmonės norėtų, kad iš naujo atidaryta kasykla pabaigtų du amžius trunkantį teritorijos nykimą.

Buvęs miesto tarybos narys Giovanis Alves tikisi, kad šį kartą aukso karštinė atneš ilgalaikės naudos.

Jis tiki, kad atėjo metas, kai brangusis Pietų Amerikos metalas būtų panaudotas šalies žmonių gyvenimo gerinimui.

„Tai mūsų atpirkimo valanda“, - sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų