Kraupi ir be galo liūdna Sandros katiniuko baigtis. Žinau ne vieną istoriją, kai gyvūnėlio gyvenimas užsibaigia taip tragiškai... Reikia džiaugtis, kad žmonės kalba, papasakoja tiesą, niekad nežinom, kada patys galim patekti į tokią situaciją.
„Kas jums darosi?“
Bet dar kraupiau už visą istoriją buvo žmonių rašyti komentarai... Tiek bjaurių žodžių tautiečiai prirašė, net liūdna, neva, ko čia liūdėti, juk čia tik katinas, ne žmogus, nėra čia ko liūdėti ir dar dalintis tokiais dalykais.
Atsiprašau, bet kas jums darosi? Žmonės mielieji, jūs gal gyvenime neturėję augintinio, kuris tampa tikru šeimos nariu. Arba nė vieno jų gyvenimas neužsibaigė taip tragiškai.
Kažin, jei artimas žmogus patektų į tokią situaciją, irgi ne paguostumėte, užjaustumėte, o pasakytumėte, kad kas čia tokio, juk tai tik gyvūnas, ne žmogus? Natūralu gedėti, nesvarbu, tai būtų artimas žmogus ar mylimas augintinis.
Būkim pagaliau žmogiškesni, nustokim berti druską ant žaizdos ir dar labiau ją didinti. Įlipkit į kito žmogaus batus prieš kažką rašydami – gal nebekils noras...
Autorius: skaitytoja Emilija
