Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui pratybų metu iš rezervo panaudoti 12 litrų rapsų aliejaus, po 12 kilogramų ryžių ir kvietinių miltų, 100 kilogramų grikių kruopų.
„Bus praktiškai patikrintas gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos – aprūpinimo maistu – vykdymo, koordinavimo ir valdymo procedūrų patikrinimas, Žemės ūkio ministerijos valstybės rezervo materialinių išteklių maisto produktų atsargų pateikimo procedūros, taip pat patikrinta sąveika su šioje grandinėje dalyvaujančiais ūkio subjektais“, – teigiama projekte.
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ prašymu maisto produktai skirti pratybų dalyvių maitinimui Lazdijuose spalio 1–3 dienomis. Nepanaudotas maistas jo saugotojams turėtų būti grąžinamas iki spalio 7 dienos, o panaudotas – atkuriamas iki kitų metų kovo 1 dienos.
Lazdijų rajone vyks Šaulių sąjungos pratybos „Tvirtas dzūkas 2026“, kurių metu bus treniruojamasi saugoti svarbius savivaldybės objektus, palaikyti viešąją tvarką, įrengti transporto kontrolės postus ir vykdyti gynybines operacijas. Šauliai taip pat stebės, žvalgys, rinks informaciją, aptiks taikinius ir evakuos sužeistuosius.
„Maisto banko“ vadovas: naudojama tik labai maža maisto rezervo dalis
„Maisto bankas“ Žemės ūkio, Krašto apsaugos ministerijų ir Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) prašė 44 karštiems patiekalams gaminti reikalingų produktų: daržovių, pieno produktų, konservų, mėsos, kiaušinių.
„Maisto banko“ vadovas sako, kad produktus fondas jau gavo trečiadienį ryte, tačiau tik palyginti nedidelė dalis jų skirta iš maisto rezervo – likusiais pasirūpino Žemės ūkio ministerija.
„Darau tokią prielaidą, kad iš viso, kas mūsų sąraše reikalinga tų trijų dienų maitinimui, vieninteliai dalykai, kurie yra valstybės rezerve, tai tos keturios kategorijos (aliejus, ryžiai, miltai, grikiai – BNS). Šitų keturių kategorijų jie (ministerija – BNS) nepirko pratyboms, o jas paėmė iš valstybės rezervo“, – BNS trečiadienį sakė Simonas Gurevičius.
„Mes prašėme dar maisto davinių (...), bet pratybų organizatoriai nematė tikslo, kad reikalingi šių pratybų rėmuose maisto daviniai ir tikėtina, kad ten yra daug produktų, kurių galbūt ir nėra valstybės rezerve. Mes nežinome, kokių produktų yra valstybės rezerve, nes tai labai riboto naudojimo informacija. Tik tiek ir žinome, kad karštam maistui turėsime pakankamai produktų“, – aiškino jis.
Pasak S. Gurevičiaus, pratybų metu būtų buvusi gera praktika ne tik išsibandyti, kaip tiekiami produktai karštam maistui, bet ir formuoti sausus davinius, kai nėra galimybės maisto pasišildyti.
„Suprantame, kad iš rezervo skirti produktai yra skirti gamybai, o ne, pavyzdžiui, žmonių kelionei, kurie ir taip yra strese ir būtų priversti tuos ryžius, grikius nežinau, žalius tikriausiai, graužti“, – sakė jis.
Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija BNS nurodė, kad pratyboms buvo gautas poreikis naudoti tik keturis ilgo tinkamumo vartoti produktus iš valstybės rezervo, kitų maisto produktų įsigijimą organizavo Lazdijų rajono savivaldybė.
„Vyriausybei priėmus nutarimą ir leidus naudoti atitinkamas valstybės rezervo maisto produktų atsargas, Žemės ūkio ministerija, kaip valstybės rezervo tvarkytoja, inicijavo ir atliko jai priklausančius veiksmus dėl reikalingų valstybės rezervo maisto produktų įsigijimo ir jų pristatymo“, – komentare BNS teigė ji.
Anot ministerijos, ilgo tinkamumo vartoti maisto produktų atsargų rūšių yra daugiau, nei buvo išreikštas poreikis naudoti per pratybas, tačiau valstybės rezervo duomenys yra įslaptinta informacija, todėl ji negali pateikti konkrečių produktų ir jų kiekių.
„NKVC ir ŽŪM yra sudariusios sutartis su prekybos tinklais ir moka rezervavimo mokestį, kad jie pas save „sandėlyje“ turėtų reikiamus maisto produktus, o esant poreikiui – pateiktų (...). Šių pratybų viena iš užduočių – faktiškai patikrinti, kaip veikia rezervavimo sutartys. Pagal sudarytas sutartis krizės metu būtų patenkintas 100 proc. maisto rezervo poreikis“, – komentare BNS teigė ministro patarėjas Justas Jaskonis.
Ne visais atvejais buvo aišku, kas turėjo tiekti produktus
Pasak „Maisto banko“ vadovo, kitų nuo praėjusio penktadienio vykstančių pratybų metu maistu rūpinosi savivaldybės arba fondas. Tačiau, anot S. Gurevičiaus, pasitaikė atvejų, kada nebuvo aišku, kas turėjo juo pasirūpinti.
„Maisto bankas“ turėjo iš savo lėšų kompensuoti maisto pirkimą ir čia yra didelis ne tiek iššūkis „Maisto bankui“, kiek yra didelis šauktukas raudonas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad yra kažkoks nesusipratimas, nes nelabai yra aišku, iš kur tą maistą ir kas jį turėtų nupirkti“, – teigė S. Gurevičius.
„Krizėje maisto klausimą būtų gerai vieną kartą imti užbaigti ir išspręsti (...). Jeigu kalbi su nacionalinio lygio pareigūnais, jie pirštu rodo į savivaldybių pareigūnus. Jeigu kalbi su savivaldybių pareigūnais, jie dažniausiai sako, kad mes tam tiesiog neturime biudžeto“, – pridūrė jis.
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė, kad iš valstybės rezervo pratyboms būtų naudojamos valstybės rezervo civilinės saugos priemonės ir medicinos atsargos, tarp kurių – palapinės, sulankstomos lovos, generatoriai, patalynė, lempos, skubiosios medicinos pagalbos komandos priemonių ir medikamentų rinkiniai.
Kaip skelbė BNS, NKVC Planavimo biuro vedėjas Aurimas Guščius praėjusią savaitę teigė, kad valstybės rezervas per šias pratybas bus aktyvuotas pirmą kartą.
„Vyčio skliautas 2026“ prasidėjo praėjusį penktadienį ir yra didžiausios kasmetinės tokios pratybos Lietuvoje, jos tęsis iki spalio 3 dienos.
Valstybės rezervas naudojamas ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį. Jį sudaro maistas, medicinos priemonės ir kiti materialiniai ištekliai bei lėšos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
